Pasiklydę islamo interpretacijose - Anglija.lt
 

Pasiklydę islamo interpretacijose 


„Ši „Italijos prostitutė“ nusipelnė mirties“. Tokio atkirčio iš radikalaus Irano laikraščio neseniai susilaukė pirmoji Prancūzijos ponia Carla Bruni-Sarkozy, išreiškusi palaikymą iranietei, už svetimavimą nuteistai myriop užmėtant akmenimis. Tačiau islamo aiškintojai skelbia, kad norint bausti mirtimi už neištikimybės aktą, jį turi paliudyti keturi žmonės, kurie privalo prisiekti, jog matė atliekamą veiksmą.
Negi keturi liudininkai prisiekė matę svetimavimu apkaltintą iranietę akto metu, taip pat – ir pirmąją Prancūzijos ponią, išreiškusią palaikymą myriop nuteistai moteriai?

Kas pasiklydo islamo interpretacijose?
Kartais sveiku protu nesuvokiamas kai kurių musulmonų elgesys sulaukia tarptautinės bendruomenės pasipiktinimo. Tačiau islamo išpažinėjai į bet kokius priekaištus sausai atsako – taip liepia tikėjimas. Visgi, smalsumas skatina išsiaiškinti, ar tikrai islamas neištikimas žmonas liepia užmėtyti akmenimis, o skyrybų atveju – atimti iš motinų vaikus?
Garsus olandų teisininkas ir arabistas prof. dr. Mauritsas S. Bergeris įsitikinęs, kad visuomenė turi gauti atsakymus į rūpimus klausimus, nes būtent žinių stoka gali sukelti įtampą.
Dažnai į konsultacijas ir pristatymus tarptautiniuose forumuose, pavyzdžiui, Europos Sąjungos Parlamente ir Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijoje (ESBO), kviečiamas olandas neišpažįsta islamo. Nors kai kurie kolegos yra musulmonai, jo įsitikinimu, buvimas tokiu ar ne neturi nieko bendra su solidžiu akademišku islamo dėstymu ir tyrinėjimu.
M. S. Bergeris – Leideno universiteto Religijos studijų instituto Islamo šiuolaikiniuose Vakaruose programos vadovas, Nyderlandų Tarptautinių santykių instituto „Clingendael“ vyresnysis mokslo darbuotojas, „Religijos, teisės ir politikos žurnalo“ („Tijdschrift voor Religie, Recht en Beleid“) vyriausias redaktorius.
Skaitytojams – pokalbis su juo.
– Lietuvoje, ir ne tik, ištarus žodį „musulmonas“ daugelis žmonių nusiteikia priešiškai. Kaip manote, kodėl?
– Įdomu pastebėti, kad dauguma prieš musulmonus ir islamą nusiteikusių žmonių turi menką ryšį su musulmonais arba išvis neturi jokio. Tokia pati situacija yra Nyderlanduose: Geerto Wilderso antiislamiška partija („Laisvės partija“, arba PVV – aut. past.) laimėjo daugiausia balsų tose vietovėse, kur gyvena nedaug musulmonų. Kitaip sakant, žmonėms sukeliamas nerimas ir baimė netiesiogiai. Galvoju, kad prastas istorinis įvaizdis kartu su Talibano ir „Al-Qaedos“ įvaizdžiais prisideda prie to priešiškumo.
Kad ir kaip būtų, svarbiau, mano įsitikinimu, jog tas prastas islamo įvaizdis ne tiek jau daug turi bendro su islamu, kaip religija, bet su musulmonais užsieniečiais, kurie neseniai masiškai migravo į Vakarų Europos šalis ir jose įsikūrė: demografiniai pokyčiai sukėlė priešiškumą šiems atvykėliams. Tačiau kartu su teroristiniais aktais į emigrantus nukreiptas nuogąstavimas virto įtarimu.
– Prieš kelis šimtmečius Europoje kai kurie miestai, pavyzdžiui, Vilnius, Toledas Ispanijoje ir kiti, garsėjo kaip vadinamieji religijų katilai. Kodėl šiais laikais religijos nedraugauja?
– Manau, kad paminėtieji miestai neatspindi religinių bendruomenių, kurios galėjo dalytis vienu miestu, bet gyveno skirtinguose jo pusėse, lydomojo katilo. Klausimas, ką norima pasakyti žodeliu „suvesti“: iš savo patirties žinau, kad visoms religijoms atstovaujama darbo metu ir viešojoje vietoje.
Jei kalba pasisuktų apie tai, kad skirtingas religijas išpažįstantiems žmonėms reikėtų tapti draugais, kad jie turėtų kartu švęsti religines šventes arba įsitraukti į religinį pokalbį, tuomet tai – kitas reikalas. Mums pirmiausia reikia apsispręsti, kodėl šie susidūrimai yra reikalingi dar prieš pradedant ginčytis, kad jie turėtų įvykti.
– Pastaraisiais metais vis daugiau europiečių išteka už musulmonų. Ar įmanoma lygiavertė santuoka tarp krikščionės ir musulmono?
– Pagal islamo teisę musulmonas vyras gali vesti ne musulmonę moterį. Ir ji gali neišsižadėti savo religijos. Tačiau musulmonėms moterims neleidžiama tekėti už ne musulmonų vyrų.
– Jei krikščionis vyras tampa musulmonu, ar jis gali turėti kelias žmonas?
– Jei gyvenate šalyje, kurioje galioja islamiškoji šeimos teisė – tai yra daugumos musulmoniškų šalių atvejis, tuomet ne musulmono vyro atsivertimas į islamą jam suteiks teises pagal islamo teisę. Tačiau reikia pabrėžti, kad poligamiją ne visuomet taip paprasta įgyvendinti, nes daugelis įstatymų musulmoniškose šalyse numato apribojimų.
– Ar už svetimavimą islamas baudžia ir vyrus, ir moteris?
– Pagal islamo teisę tiek vyrai, tiek moterys baudžiami už svetimavimą. Vis dėlto girdime istorijų iš visuomenių, kuriose moterys neša šeimos garbės naštą ir gali būti lengviau nubaudžiamos už vyrus. Dažnai tai neturi nieko bendra su klasikinio islamo taisyklėmis, nors šie žmonės tvirtina ką kita.
– Kodėl musulmonai, išsiskyrę su krikščionėmis moterimis, bet kuria kaina siekia auginti savo vaikus?
– Islamo teisė numato, kad vaikus augina jų motinos, kol jie yra maži. Paaugę vaikai turi persikelti gyventi pas savo tėvą (amžiaus tarpsniai skiriasi: berniukai – 9-13 metų, mergaitės – 12-15 metų). Motinos išpažįstama religija jokios įtakos tam neturi. Tai vėlgi – klasikinio islamo taisyklės: jei jų nesilaikoma, netgi tvirtinant islamo vardu, ne visuomet dėl to reikia peikti islamą...
– Kas gali paskatinti tapti musulmonu? Ar vėliau galima šio tikėjimo išsižadėti?
– Viena, yra daug europiečių, atsivertusių į islamą. Nesu tikras, kodėl taip atsitinka ir kokį ypatingą potraukį jiems sukuria islamas. Antra, Europos visuomenės visiškai leidžia išsižadėti islamo, bet tik ne islamo normos.
Kalbant apie bet kurios religijos reikšmę, vienam tikinčiajam ji bus vienokia, kitam – kitokia. Islamas gali turėti dvasinę prasmę arba emocinę vertę, o taip pat suteikti kasdienio gyvenimo gaires arba būti laikoma „nuoširdesne“ religija nei kitos.

***
Pastaruoju metu lietuvių smalsumą domėtis islamo religija žadina tai, kad vis daugiau tautiečių savo ranką ir širdį atiduoda musulmonams ir kad ypač moterys ryžtasi atsiversti į islamą.
Kiek Lietuvos piliečių išpažįsta islamą – tikslių duomenų nėra. Kai 2001-aisiais vyko visuotinis gyventojų surašymas, musulmonų tikėjimą deklaravo 2 860 gyventojų. Kadangi surašymas vyksta kas dešimtmetį, dabartinė situacija paaiškės tik kitąmet atnaujinus informaciją.
Statistikos departamento žiniomis, pernai šalyje veikė 7 musulmonų bendruomenės, 5 maldos namai ir buvo 7 dvasininkai. 2008–2009 mokslo metais 6 moksleiviai vietoj krikščionybės pamokų rinkosi islamo.

Aistė Griškonytė, Milda Palilionytė


„Ši „Italijos prostitutė“ nusipelnė mirties“. Tokio atkirčio iš radikalaus Irano laikraščio neseniai susilaukė pirmoji Prancūzijos ponia Carla Bruni-Sarkozy, išreiškusi palaikymą iranietei, už svetimavimą nuteistai myriop užmėtant akmenimis. Tačiau islamo aiškintojai skelbia, kad norint bausti mirtimi už neištikimybės aktą, jį turi paliudyti keturi žmonės, kurie privalo prisiekti, jog matė atliekamą veiksmą.
Negi keturi liudininkai prisiekė matę svetimavimu apkaltintą iranietę akto metu, taip pat – ir pirmąją Prancūzijos ponią, išreiškusią palaikymą myriop nuteistai moteriai?

Kas pasiklydo islamo interpretacijose?
Kartais sveiku protu nesuvokiamas kai kurių musulmonų elgesys sulaukia tarptautinės bendruomenės pasipiktinimo. Tačiau islamo išpažinėjai į bet kokius priekaištus sausai atsako – taip liepia tikėjimas. Visgi, smalsumas skatina išsiaiškinti, ar tikrai islamas neištikimas žmonas liepia užmėtyti akmenimis, o skyrybų atveju – atimti iš motinų vaikus?
Garsus olandų teisininkas ir arabistas prof. dr. Mauritsas S. Bergeris įsitikinęs, kad visuomenė turi gauti atsakymus į rūpimus klausimus, nes būtent žinių stoka gali sukelti įtampą.
Dažnai į konsultacijas ir pristatymus tarptautiniuose forumuose, pavyzdžiui, Europos Sąjungos Parlamente ir Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijoje (ESBO), kviečiamas olandas neišpažįsta islamo. Nors kai kurie kolegos yra musulmonai, jo įsitikinimu, buvimas tokiu ar ne neturi nieko bendra su solidžiu akademišku islamo dėstymu ir tyrinėjimu.
M. S. Bergeris – Leideno universiteto Religijos studijų instituto Islamo šiuolaikiniuose Vakaruose programos vadovas, Nyderlandų Tarptautinių santykių instituto „Clingendael“ vyresnysis mokslo darbuotojas, „Religijos, teisės ir politikos žurnalo“ („Tijdschrift voor Religie, Recht en Beleid“) vyriausias redaktorius.
Skaitytojams – pokalbis su juo.
– Lietuvoje, ir ne tik, ištarus žodį „musulmonas“ daugelis žmonių nusiteikia priešiškai. Kaip manote, kodėl?
– Įdomu pastebėti, kad dauguma prieš musulmonus ir islamą nusiteikusių žmonių turi menką ryšį su musulmonais arba išvis neturi jokio. Tokia pati situacija yra Nyderlanduose: Geerto Wilderso antiislamiška partija („Laisvės partija“, arba PVV – aut. past.) laimėjo daugiausia balsų tose vietovėse, kur gyvena nedaug musulmonų. Kitaip sakant, žmonėms sukeliamas nerimas ir baimė netiesiogiai. Galvoju, kad prastas istorinis įvaizdis kartu su Talibano ir „Al-Qaedos“ įvaizdžiais prisideda prie to priešiškumo.
Kad ir kaip būtų, svarbiau, mano įsitikinimu, jog tas prastas islamo įvaizdis ne tiek jau daug turi bendro su islamu, kaip religija, bet su musulmonais užsieniečiais, kurie neseniai masiškai migravo į Vakarų Europos šalis ir jose įsikūrė: demografiniai pokyčiai sukėlė priešiškumą šiems atvykėliams. Tačiau kartu su teroristiniais aktais į emigrantus nukreiptas nuogąstavimas virto įtarimu.
– Prieš kelis šimtmečius Europoje kai kurie miestai, pavyzdžiui, Vilnius, Toledas Ispanijoje ir kiti, garsėjo kaip vadinamieji religijų katilai. Kodėl šiais laikais religijos nedraugauja?
– Manau, kad paminėtieji miestai neatspindi religinių bendruomenių, kurios galėjo dalytis vienu miestu, bet gyveno skirtinguose jo pusėse, lydomojo katilo. Klausimas, ką norima pasakyti žodeliu „suvesti“: iš savo patirties žinau, kad visoms religijoms atstovaujama darbo metu ir viešojoje vietoje.
Jei kalba pasisuktų apie tai, kad skirtingas religijas išpažįstantiems žmonėms reikėtų tapti draugais, kad jie turėtų kartu švęsti religines šventes arba įsitraukti į religinį pokalbį, tuomet tai – kitas reikalas. Mums pirmiausia reikia apsispręsti, kodėl šie susidūrimai yra reikalingi dar prieš pradedant ginčytis, kad jie turėtų įvykti.
– Pastaraisiais metais vis daugiau europiečių išteka už musulmonų. Ar įmanoma lygiavertė santuoka tarp krikščionės ir musulmono?
– Pagal islamo teisę musulmonas vyras gali vesti ne musulmonę moterį. Ir ji gali neišsižadėti savo religijos. Tačiau musulmonėms moterims neleidžiama tekėti už ne musulmonų vyrų.
– Jei krikščionis vyras tampa musulmonu, ar jis gali turėti kelias žmonas?
– Jei gyvenate šalyje, kurioje galioja islamiškoji šeimos teisė – tai yra daugumos musulmoniškų šalių atvejis, tuomet ne musulmono vyro atsivertimas į islamą jam suteiks teises pagal islamo teisę. Tačiau reikia pabrėžti, kad poligamiją ne visuomet taip paprasta įgyvendinti, nes daugelis įstatymų musulmoniškose šalyse numato apribojimų.
– Ar už svetimavimą islamas baudžia ir vyrus, ir moteris?
– Pagal islamo teisę tiek vyrai, tiek moterys baudžiami už svetimavimą. Vis dėlto girdime istorijų iš visuomenių, kuriose moterys neša šeimos garbės naštą ir gali būti lengviau nubaudžiamos už vyrus. Dažnai tai neturi nieko bendra su klasikinio islamo taisyklėmis, nors šie žmonės tvirtina ką kita.
– Kodėl musulmonai, išsiskyrę su krikščionėmis moterimis, bet kuria kaina siekia auginti savo vaikus?
– Islamo teisė numato, kad vaikus augina jų motinos, kol jie yra maži. Paaugę vaikai turi persikelti gyventi pas savo tėvą (amžiaus tarpsniai skiriasi: berniukai – 9-13 metų, mergaitės – 12-15 metų). Motinos išpažįstama religija jokios įtakos tam neturi. Tai vėlgi – klasikinio islamo taisyklės: jei jų nesilaikoma, netgi tvirtinant islamo vardu, ne visuomet dėl to reikia peikti islamą...
– Kas gali paskatinti tapti musulmonu? Ar vėliau galima šio tikėjimo išsižadėti?
– Viena, yra daug europiečių, atsivertusių į islamą. Nesu tikras, kodėl taip atsitinka ir kokį ypatingą potraukį jiems sukuria islamas. Antra, Europos visuomenės visiškai leidžia išsižadėti islamo, bet tik ne islamo normos.
Kalbant apie bet kurios religijos reikšmę, vienam tikinčiajam ji bus vienokia, kitam – kitokia. Islamas gali turėti dvasinę prasmę arba emocinę vertę, o taip pat suteikti kasdienio gyvenimo gaires arba būti laikoma „nuoširdesne“ religija nei kitos.

***
Pastaruoju metu lietuvių smalsumą domėtis islamo religija žadina tai, kad vis daugiau tautiečių savo ranką ir širdį atiduoda musulmonams ir kad ypač moterys ryžtasi atsiversti į islamą.
Kiek Lietuvos piliečių išpažįsta islamą – tikslių duomenų nėra. Kai 2001-aisiais vyko visuotinis gyventojų surašymas, musulmonų tikėjimą deklaravo 2 860 gyventojų. Kadangi surašymas vyksta kas dešimtmetį, dabartinė situacija paaiškės tik kitąmet atnaujinus informaciją.
Statistikos departamento žiniomis, pernai šalyje veikė 7 musulmonų bendruomenės, 5 maldos namai ir buvo 7 dvasininkai. 2008–2009 mokslo metais 6 moksleiviai vietoj krikščionybės pamokų rinkosi islamo.

Aistė Griškonytė, Milda Palilionytė

 (Komentarų: 1)

Susiję straipsniai:

Susiję straipsniai: