Iždo vyriausiasis sekretorius Johnas Glenas sakė, kad tuo metu vyriausybės prioritetas buvo užtikrinti, kad „šie renginiai vyktų sklandžiai ir su deramu orumu, tuo pat metu užtikrinant visuomenės saugumą ir apsaugą“.

Parlamente pateiktame rašytiniame pareiškime J. Glenas teigė, kad prireikus Iždas skyrė papildomą finansavimą, o Škotijos, Velso ir Šiaurės Airijos vyriausybėms buvo „pilnai kompensuotos“ jų patirtos išlaidos.

Po 96 metų karalienės mirties praėjusių metų rugsėjo 8 d. Jungtinėje Karalystėje buvo paskelbtas dešimties dienų nacionalinis gedulas. Karalienės karstas 24-ioms valandoms buvo pastatytas Švento St Gileso katedroje Edinburghe, o vėliau palaikai buvo pervežti į Westminsterio abatiją Londone, kur tūkstančiai gedėtojų kelias valandas stovėjo eilėse, kad galėtų karalienei atiduoti pagarbą. Paskaičiuota, kad vienu metu teko laukti daugiau nei 24 valandas, o eilė nusidriekė nuo Westminsterio salės žemyn palei Temzės upę ir tęsėsi į pietus beveik 11 km.

Dėl valstybinių laidotuvių ir gedulo renginių masto policija tuo metu tai apibūdino kaip „tikriausiai didžiausią operaciją, kokią tikėtina rengsime Jungtinėje Karalystėje“.

Į valstybines laidotuves Westminsterio abatijoje kartu su karališkąja šeima atvyko pasaulio lyderiai ir užsienio karališkosios šeimos atstovai. Tarp 2000 susirinkusiųjų buvo karalienės vaikaičiai, tuometinė ministrė pirmininkė Liz Truss ir JAV prezidentas Joe Bidenas su žmona Jill.

Renginį stebėjo milijonai žmonių visoje šalyje ir pasaulyje.

Tai buvo pirmosios valstybinės laidotuvės po sero Winstono Churchillio laidotuvių 1965 m. ir didžiausias iškilmingas renginys nuo Antrojo pasaulinio karo laikų.