Pirmuosius niūrios Lietuvos demografinės padėties vaisius jau raško šalies pramonininkai. Lietuvos gyventojų skaičiui stabiliai mažėjant, vartotojus praranda aludariai ir maisto bei gėrimų gamintojai.

Tiesa, kol kas šiuos pokyčius pramonininkai jaučia ne taip skaudžiai kaip galėtų – situaciją gelbėja vidaus vartojimas bei defliacija.

Kaip 15min teigė Lietuvos pramonininkų konfederacijos ekspertas Juozapas Preikša, nors pastaruoju metu pastebimas šalies ūkio stiprėjimas ir atsigavimas, vis dėlto, neigiamos demografinės tendencijos verčia susirūpinti po truputį kylančiomis problemomis.

„Nepalankios demografinės tendencijos – vienas pagrindinių Lietuvos ūkio plėtrą ribojančių veiksnių“, – įsitikinęs J.Preikša.

Jis priminė, kad net 15 pastarųjų metų Lietuvos gyventojų skaičius per metus susitraukia vidutiniškai po 1 proc.

Darbingo amžiaus žmonių skaičiui traukiantis, sparčiai didėja pensinio amžiaus gyventojų gretos.

„Pramonei, kaip ir visam Lietuvos ūkiui, tai reiškia potencialiai didesnę mokestinę naštą, sunkumus socialinėje sistemoje bei tarptautinio patrauklumo mažėjimą“, – gyventojų nykimo pasekmes Lietuvos ekonomikai vardina Lietuvos pramonininkų konfederacijos ekspertas.

Prasta Lietuvos demografine situacija ir tirpstančiu vartotojų skaičiumi jau kurį laiką skundžiasi šalies aludariai. Anot jų, 2006 – 2015 m. alaus suvartojimas vidaus rinkoje susitraukė 12 proc.

Praėjusių metų įmonės finansinius rezultatus pristatęs „Kalnapilio – Tauro grupės“ generalinis direktorius Marijus Kirstukas kaip vieną iš šios rinkos traukimosi priežasčių įvardijo būtent gyventojų skaičiaus mažėjimą.

Jam antrina ir J.Preikša, priminęs, jog nuo 2005 iki 2016 m. kovo mėnesių mūsų šalis neteko net 13,83 proc. gyventojų, o kartu ir tiek pat vartotojų.

„Didžiausius tiesioginius pokyčius turėję pajusti maisto ir gėrimų pramonės sektoriai gali pasidžiaugti stipriu vidaus vartojimu. Būtent vidaus vartojimas bei žemo lygio defliacija turėjo daugiausia pozityvios įtakos Lietuvos pramonės įmonėms ir leido susigrąžinti praradimus, patirtus dėl įtampos išorės rinkose“, – susidariusią situaciją komentuoja J.Preikša.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos atstovas priminė ir dar vieną opią pramonininkams dėl sparčios gyventojų emigracijos atsivėrusią problemą – jaunų ir kvalifikuotų darbuotojų trūkumą.

Skelbiama, kad jaunų Lietuvos talentų nutekėjimas ypač juntamas inžinerinėje, chemijos bei įvairiose kitose aukštesnio technologinio išsilavinimo reikalaujančiose pramonės šakose.

„2015 metų viduryje LPK atliktas specialistų kompetencijų tyrimas parodė, jog įmonėms taip pat trūksta projektų valdymo specialistų, gamybos technologų, vadybininkų bei technikos operatorių. Nerasdamos tinkamų darbuotojų įmonės vis dažniau renkasi investavimą į įrenginius bei esamo žmogiškojo kapitalo perkvalifikavimą“, – tai, kokiais būdais darbdaviai kovoja su didėjančiu specialistų trūkumu, vardija J.Preikša.​

Lukas Zadarackas