Išvykę iš šalies, tačiau to nedeklaravę ir kadaise išsiėmę, bet nepanaikinę individualios veiklos pažymėjimų ar verslo liudijimų, kartu su kitais dirbančiaisiais, buvo automatiškai įtraukti į pensijų kaupimo sistemą. Nesuspėjus pasitikrinti, bus praleista galimybė pasirinkti, ar iš sistemos išeiti.

Sausio pradžioje automatiškai į pensijų kaupimą buvo įtraukti visi Lietuvos gyventojai, dirbantys ir jaunesni nei 40 metų asmenys. Tarp dirbančiųjų įskaičiuoti ir tie, kurie yra išsiėmę individualios veiklos pažymėjimus ar verslo liudijimus, tačiau iš tokių veiklų pajamų jau nebegaunantys. Problema ta, kad neretai savarankiškai veiklai pažymėjimus išsėmę žmonės pamiršta juos panaikinti, kai šia veikla nebesiverčia.

„Sodra“ ragina pasitikrinti paskyras

„Sodros“ Komunikacijos skyriaus vadovas Saulius Jarmalis pasakojo, kad iš 150 tūkst. naujai į II pakopos sistemą įtrauktų gyventojų, savo paskyroje informaciją pasižiūrėjo tik penktadalis – apie 30 tūkst. žmonių. Tad didžioji dalis vis dar gali nežinoti, kad atsitiktinai buvo priskirti vienai iš penkių kaupimo bendrovių.

Į automatinį kaupimą buvo neįtraukti tie, kurie išvykę Lietuvos ir tai deklaravę. Tačiau, jei asmuo yra jaunesnis nei 40 metų, kažkada buvo išsiėmęs individualios veiklos pažymėjimą ir jo nepanaikinęs bei išvykęs iš Lietuvos ir to nedeklaravęs, jis į automatinį kaupimą II pensijų pakopoje buvo įtrauktas. Jam atsitiktinai buvo priskirta viena iš penkių pensijų kaupimo bendrovių.

„Galėjo būti tokių atvejų. Paprastai žmonių neįtraukiame, kurie išvykę, bet jei deklaravę išvykimą. Jeigu yra nedeklaravę, mes tada nežinome, tokius atveju jis ir privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokas turėtų mokėti Lietuvoje, jei yra nedeklaravęs. Ir jei jis po kelių metų grįš ir dirbs samdomą ar savarankišką darbą, jis jau bus dalyvis“, – patvirtino S. Jarmalis.

Tai reiškia, kad nespėjus iki birželio 30 dienos išeiti iš automatinio įtraukimo, toks asmuo jau bus II pensijų kaupimo pakopos dalyvis be galimybės išeiti. Dėl to S. Jarmalis ragina visus pasitikrinti savo asmeninę paskyrą ir ten esančią informaciją ir priimti sprendimą dėl ateities pensijos.

Pasakota, kad „Sodra“ išsiuntė apie 50 tūkst. elektroninių laiškų apie įtraukimą į pensijų kaupimo fondą. Vadinasi dar apie 100 tūkst. įtrauktųjų pranešimų elektroniniu paštu negavo.

S. Jarmalio teigimu, laiškai buvo išsiųsti visiems tiems, kurie nurodė elektroninio pašto adresus.

„Pasižiūrėkite, kur kaupsite, ar tinkama kaupimo bendrovė. Kadangi ji parinkta atsitiktine tvarka, tai nebūtinai įtraukti ten, kurio banko paslaugomis naudojamasi. Kitas dalykas, gal kitos investavimo strategijos tikisi. Visiems pateikta informacija, šiai dienai visi gavę informaciją, tai galėtų pasižiūrėti, ar tinkama“, – kalbėjo S. Jarmalis.

Visi automatiškai įtraukti į kaupimą pensijai ir neatsisakę iki birželio 30 dienos, liks kaupime. Nuo dirbančiųjų pirmosios įmokos į pensijų fondą bus nuskaičiuotos liepos mėnesį, o nuo savarankiškai dirbančiųjų – deklaravus pajamas.

Savarankiškai nebedirba, tačiau pažymėjimų neatsisako

Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) Mokestinių prievolių departamento direktorė Stasė Aliukonytė–Šnirienė komentuoja, kad yra pastebima atvejų, kai individualią veiklą vienu ar kitu būdu vykdantis asmuo ja užsiima pasyviai arba neplanuoja ateityje jos tęsti ir pajamų iš veiklos negauna, tačiau neatsisako pažymos ir nenutraukia verslo liudijimo. Tuomet ir pajamos iš tokios veiklos nėra deklaruojamos.

VMI duomenimis, tokių gyventojų skaičius 2017 metų duomenimis siekė apie 15 tūkst. – iš jų 72 proc. planavo vykdyti individualią veiklą pagal pažymą, likusieji 28 proc. – su verslo liudijimu.

„Pasitaiko ir tokių atvejų, kai su verslo liudijimu planuojama gauti pajamų, tačiau pasikeitus aplinkybėms, jų negaunama. Pavyzdžiui, gyventojas 6 mėnesių laikotarpiui išsiima verslo liudijimą, skirtą buto nuomai, tačiau nuomininkas persigalvoja ir paslaugos atsisako – individualią veiklą su verslo liudijimu vykdantis asmuo negauna planuotų pajamų, nors visi reikiamus mokesčius jau sumokėjo. Jei šio verslo liudijimo nebeplanuojama naudoti numatytam laikotarpiui, rekomenduojama pateikti prašymą mokesčių administratoriui ir veiklą nutraukti.

Tokiu atveju gyventojui susidaro fiksuoto pajamų mokesčio permoka, kurią galima panaudoti įsigyjant kitą verslo liudijimą, arba kitiems mokėtiniems mokesčiams įskaityti ar permokai susigrąžinti. Svarbu žinoti, kad verslo liudijimas nutraukiamas ne anksčiau kaip kitą dieną skaičiuojant nuo prašymo pateikimo dienos. Atsiradus svarbioms priežastims (pvz., ligos atveju), kai verslo liudijimą reikia nutraukti nuo ankstesnės datos – tokie prašymai nagrinėjami atskira tvarka“, – komentuoja S. Aliukonytė–Šnirienė.

Nustatyti, kiek žmonių yra įregistravę individualią veiklą, tačiau emigravę ir to nedeklaravę – neįmanoma. Įregistravusių individualią veiklą, bet išvykusių skaičių įmanoma nustatyti tik tuomet, kai jie oficialiai deklaruoja savo išvykimą iš Lietuvos.

VMI duomenimis, 2017 m. užfiksuota apie 1300 atvejų, kai gyventojai deklaravo išvykimą gyventojų registre, tačiau individualios veiklos taip ir nenutraukė.

S. Aliukonytė–Šnirienė primena, kad individualią veiklą tiek su pažyma, tiek su verslo liudijimu gali įregistruoti ir nenuolatiniai Lietuvos gyventojai, ir užsieniečiai. Pavyzdžiui, į Ispaniją išvykęs nenuolatinis Lietuvos gyventojas gali su verslo liudijimu nuomoti butą Lietuvoje.

Naujausiais VMI duomenimis pernai individualią veiklą Lietuvoje vykdė apie 250 tūkst. asmenų ir tai yra 7 tūkst. gyventojų daugiau nei 2017 m., kai jų skaičius siekė 243 tūkst. Tuo tarpu stebima įsigyjamų verslo liudijimų mažėjimo tendencija, vis daugiau gyventojų renkasi vykdyti individualią veiklą pagal pažymą.