Daugelis žmonių, savarankiškai pirkusių lėktuvo bilietus ir atlikusių registraciją skrydžiui, matyt, yra bent kartą nusikeikęs, kiek ir kokių duomenų reikia pateikti apie save.

Visi šie duomenys, taip pat ir gyvenamoji vieta ar mokėjimo kortelės duomenys, matomi kai kuriems pareigūnams. Kita vertus, kyla abejonių, kad kai kurie užsieniečiai į Lietuvą gali prasprūsti nepastebėti.

Toks vaizdas susidaro skaitant praėjusį gruodį Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo paskelbtą nutartį. Neskundžiama nutartimi Airijos pigių skrydžių bendrovei „Ryanair“ buvo palikta galioti dar 2018 m. vasarį skirta 4,2 tūkst. eurų bauda.

Teismas nustatė, kad Policijos departamento Pajėgų valdymo valdyba 2018 m. sausio 10 d. surašė įstatymo pažeidimo protokolą, kuriame nurodyta, kad 2018 m. sausio 7 d. 22.40 val. į Kauno oro uostą, „Ryanair“ atskraidino 167 keleivius iš Izraelio Eilato Ovdos oro uosto, tačiau nepateikė numatytų bilietų užsakymo ir išvykimo kontrolės, keleivių skrydžio duomenų apie atvykstančius į Lietuvą keleivius ir tuo pažeidė Transporto veiklos pagrindų įstatymas.

Pajėgų valdymo valdybai, be kita ko, priklauso Valstybės sienos apsaugos tarnybos ir Valstybės saugumo departamento deleguoti pareigūnai, įgalioti atlikti funkcijas, susijusias su keleivių duomenų tvarkymu.

Pagal įstatymą, kuris įgyvendina dvi ES direktyvas, oro bendrovės pareigūnams privalo pateikti tikrai nemažai duomenų apie į Lietuvą atvykstančius ir iš jos išvykstančius keleivius.

Tai yra informacija apie keliaujantį žmogų (ne tik vardas ir pavardė, bet ir lytis, gyvenamas adresas ir kt.), jo dokumentus, kontaktinius duomenis, skrydžio, bilietų užsakymo informaciją, bagažą ir mokėjimo duomenis (pradedant mokėjimo kortelės duomenimis ir baigiant sąskaitos pristatymo adresu) ir kt. Trumpai tariant, praktiškai visą informaciją apie jus ir jūsų skrydį oro bendrovės pateikia pareigūnams.

Pačiame įstatyme nurodyta, kad ji tvarkoma teroristinių nusikaltimų ir su teroristine veikla susijusių nusikaltimų, taip pat sunkių ir labai sunkių nusikaltimų, numatytų Lietuvos baudžiamajame kodekse, prevencijos, nustatymo, tyrimo ir patraukimo už juos baudžiamojon atsakomybėn tikslais.

Duomenys tvarkomi ir saugomi 5 metus. Tiesa, keliautojo vardas, pavardė, gimimo data, lytis duomenys apie jo vizą ir mokėjimo duomenys po 6 mėnesių nuo jų įrašymo į informacinę sistemą yra nuasmeninami ir užmaskuojami, išskyrus atvejus, kai šie jie yra naudojami konkrečiais teroristinių ar labai sunkių ir sunkių nusikaltimų prevencijos, nustatymo, tyrimo ar patraukimo baudžiamojon atsakomybėn tikslais. Minėtoje byloje, kaip nustatė teismas, „Ryanair“ nepateikė bilietų užsakymo ir išvykimo kontrolės, keleivių skrydžio duomenų.

Sprendžiant iš bylos medžiagos, airių kompanija argumentavo, kad Lietuvos įstatymas, kitaip nei į jį perkeliama direktyva, reikalauja per daug duomenų. Be to, apie jį bendrovė esą nebuvo tinkamai informuota.