„Niekada nesigręžiojau atgal“, – sakė Julius, pernai į Lietuvą grįžęs su žmona Vaida ir septynerių metų sūnumi Benu. – Pavyko daug geriau, nei tikėjomės.“

Julius buvo „pasiruošęs prisiimti ekonominį smūgį“, nes Lietuvoje neteko daugiau nei pusės savo pajamų, kad tik galėtų būti su savo artimaisiais. „Esu šeimos žmogus, – sakė jis. – Mums nuostabu vėl būti kartu. Mes vėl esame socialiniame tinkle, kuris mums tikrai svarbus.“

Matydamas, kaip kiti grįžusieji džiaugiasi geresne gyvenimo kokybe namuose, Julius pasiryžo priimti „sunkų sprendimą“. „Matėme, kaip daugybė žmonių darė tą patį ir buvo labai, labai laimingi. Tai mus įkvėpė“, – sakė lietuvis.

Visgi Julius pasiilgsta daugybės JK buvusių dalykų, ypač jos daugiakultūriškumo.

„Tai smulkmenos, buitiniai patogumai. Netoli mūsų namų buvo prancūziška kepykla, iš kurios parsiveždavome rūginės duonos. Kinų restoranai su tikra Pekino antimi ir, žinoma, „fish and chips'sai“, – sakė jis.

„Ne ta pati Lietuva“

Tačiau kiti grįžusieji į Lietuvą susidūrė su rimtesniais iššūkiais.

„Be dokumentų, pensijos ir mokesčių, reikėjo galvoti apie daugybę dalykų, – sakė 35 metų Dovydas Petrošius, save vadinantis „reemigracijos į Lietuvą pradininku“. – Tikrai sunkiai prisitaikiau prie gyvenimo grįžęs į Lietuvą.“

Dovydo sunkumai buvo tokie dideli, kad jis įkūrė organizaciją „Eks Emigrantai“, padedančią į Lietuvą sugrįžtantiems tautiečiams. Dabar jis sako, kad daugiau nei 70 proc. užklausų gaunama iš lietuvių, norinčių išvykti iš JK, kurių daugelis joje gyvena dešimtmečius.

Jis pastebėjo, kad viena iš pagrindinių grįžtančių lietuvių problemų yra ta, kad „nuo to laiko, kai jie išvyko, daug kas pasikeitė“.

„Daugelis žmonių turi romantišką įsivaizdavimą apie tai, kokia yra Lietuva, – sakė jis. – Jų mintyse susiformuoja idėja, kad gyvenimas bus fantastiškas, tačiau dažnai dauguma žmonių, kuriuos jie pažinojo, išvyko į kitas šalis arba dabar turi savo gyvenimus. Gyvenimas eina į priekį.“

„Mūsų mąstymas ir pasaulio vertinimas skiriasi“

Dar vienas sunkumas, su kuriuo susiduria grįžusieji, yra tas, kad britų kultūra juose paliko savo pėdsaką.

„Žmonės grįžta namo, bet netrukus supranta, kad Jungtinėje Karalystėje susikūrė naują gyvenimą ir naujus jausmus, – sako Dovydas. – Jie pasiilgsta kultūros, kuri jiems buvo priimtinesnė nei lietuviškoji. Jei gyvenote Londone, kur daug veiksmo, grįžę į Lietuvą galite pajusti tą didelį skirtumą, čia mažai kas vyksta. Tai didžiulis šokas.“

Dovydas pažįsta keletą grįžusiųjų iš Jungtinės Karalystės, kurie nebuvo patenkinti gyvenimu Lietuvoje ir jau išvyko į tokias šalis, kaip Ispanija.

„Pasiilgsti savo šalies, bet šie jausmai trunka neilgai“, – sakė jis.

„Grįžusieji sėkmingai įsitvirtina“

Grįžusieji daro „nepaprastai teigiamą“ poveikį Lietuvai.

„Daugelis grįžusių lietuvių kuria naujus verslus ir įgyvendina idėjas, kurias pamatė Jungtinėje Karalystėje, – sako Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniuje atstovas Arminas Jurgaitis. – Grįžusieji yra atviresni ir tolerantiškesni. Jie lėtai, bet užtikrintai keičia bendrą visuomenės požiūrį.“

Jo teigimu, išvykimas iš Jungtinės Karalystės galiausiai atspindi besikeičiančią Lietuvos padėtį.

„Žmonės nori turėti būstą, išsilavinimą, sveikatos apsaugą, darbą, saugią aplinką, galimybę išreikšti save ir daryti tai, kas jiems patinka. Šiandien grįžusieji visa tai gali rasti Lietuvoje, o gyvenimo kokybė gerokai pagerėjo“, – sakė jis.

Dovydas jam paantrino: „Nėra jokios priežasties važiuoti ieškoti geresnio gyvenimo, kai čia gali turėti tokias pat sąlygas“.