„Brexit“ derybose pasiekta daug pažangos, tačiau sunkiausias etapas dar tik prasideda. Stebint derybas kyla klausimas, kaip joms pasibaigus pakis ES ir JK santykiai bei pastarojoje šalyje gyvenančių lietuvių emigrantų statusas.

Kovo 14-ąją Europos Parlamento (EP) nariai priėmė rezoliuciją dėl pagrindinių būsimų ES ir JK santykių principų. Jie pažymi, jog jokia kita ryšių su ES forma neatsvers visavertės narystės Sąjungoje privalumų. Europarlamentarai taip pat siekia, kad JK įsipareigotų užtikrinti joje gyvenančių ES piliečių teisių apsaugą, o Sąjungos piliečiai, pereinamuoju laikotarpiu atvyksiantys į JK, turėtų tokias pačias teises kaip ES piliečiai, atvykę prieš prasidedant šiam laikotarpiui.

Visi ES piliečiai pereinamuoju laikotarpiu turėtų naudotis identiškomis teisėmis ne vien išmokų vaikui, šeimos susijungimo srityse, bet ir teisių gynimo Europos Sąjungos Teisingumo Teisme atveju, įsitikinę europarlamentarai. Vis dėlto rezoliucijoje perspėjama, kad piliečiai rengtųsi visiems galimiems scenarijams, įskaitant ir tokį, kad „Brexito“ derybose susitarimas nebus pasiektas.

Europarlamentaras Valentinas Mazuronis teigia, kad ES ir JK derybų rezultatai nėra aiškūs, todėl galima laukti įvairių siūlymų. Paklaustas, kaip gali keistis lietuvių emigrantų, gyvenančių Jungtinėje Karalystėje, padėtis, politikas pabrėžia, jog „Brexitą“ iš esmės ir paskatino, britų supratimu, neteisinga imigracijos politika. Vis dėlto jis patikina, kad ten jau legalizavęsi gyventojai pokyčių nejaus.

„Vyksta derybos, kovos. Kuo jos baigsis, nelabai aišku, nes Didžioji Britanija net ir būdama ES narė turėjo daugiau išimčių negu bet kuri kita šalis. Patys JK derybininkai sako: mes norime, kad liktų viskas tas pats, tik kad mes būtume tarsi išėję. Jie nori būti bendrojoje rinkoje, bet nenori, kad būtų bendras darbo jėgos judėjimas, jie nenori mokėti pinigų. Kaip gali diskutuoti apie tolesnius santykius, kol nepasirašei sutarties apie išėjimą?“ – klausia politikas.

„Situaciją Europos Sąjungoje šiandien galima vadinti kryžkele, kurioje automobiliai visi užsikimšę, niekas niekur nevažiuoja, visi signalus spaudžia ir nervinasi, kad niekas nejuda. Mes neturime susitarimo, kokią ES mes norime statyti, ką mes dabar darome, tad visi klausimai eina į aklavietę. Jeigu ES nesuvoks, kad ji turi keistis, ieškoti priimtino varianto, gresia griuvimas. Jeigu ES sugriūtų, aš manau, kad Lietuvai būtų labai blogai“, – svarsto europarlamentaras.

Didžiojoje Britanijoje gyvenantiems lietuviams nesibaigiančios derybos kelia vis daugiau nerimo. Kiek daugiau nei pusmetį Londone gyvenanti ir dirbanti lietuvė Ugnė teigia, kad būtent atvykėliai sudaro gan didelę Britanijos darbo rinkos dalį. Tačiau nuolatinio gyventojo statuso dar neturintiems ir nespėjusiems įsitvirtinti atvykėliams kyla abejonių dėl ateities. Mergina tikina, jog jaučiasi ramiai matydama, kad viskas vyksta bendru sutarimu. Tačiau yra ir tokių žmonių, kurie nepagrįstai kelia paniką.

„Nežinia, ar bus lengva gauti oficialius dokumentus su leidimais pasilikti ir darbintis tiems, kurie atvyks jau po išstojimo. Kiek žinau, jie bus stebimi, nebebus taip lengva ir paprasta įsitvirtinti. O kol kas kiekvieno brito požiūris į svetimšalį yra skirtingas – kol tu nesi pripažintas jų piliečiu, kol dar neturi jų paso, esi svetimas vienaip ar kitaip. Ir tai yra ne tik mano asmeninė nuomonė, tą matau kasdien. Nesijaučiame ramūs, bet kol kas nėra grėsmės oficialiai dirbantiems žmonėms prarasti darbus. Manau, kad mes esame netgi svarbesni jiems, kaip darbo jėga nei jie mums, kaip kažkokia perspektyva“, – pasakoja Ugnė.

Praėjusių metų rugsėjį į britų žiniasklaidos akiratį patekusiame JK Vidaus reikalų ministerijos dokumente siūloma įteisinti dviejų pakopų laikinų darbo leidimų sistemą. Tokiu atveju visi ES piliečiai, ketinantys apsigyventi Didžiojoje Britanijoje ilgiau nei kelis mėnesius, privalėtų gauti iš JK Vidaus reikalų ministerijos laikinuosius leidimus. Žemos kvalifikacijos imigrantai netektų teisės nuolat gyventi Didžiojoje Britanijoje, jie šalyje galėtų įsikurti iki dvejų metų, o aukštos kvalifikacijos darbuotojai – nuo trejų iki penkerių metų. Tokie apribojimai paskatintų JK darbdavius ieškoti darbuotojų pirmiausia tarp šalies gyventojų, o ES piliečiai galėtų atvykti į JK dirbti tik jau užsitikrinę darbo vietą, tačiau atvykti ieškoti darbo būtų neleidžiama. Siūloma, kad naujoji imigracijos tvarka įsigaliotų pereinamojo laikotarpio pabaigoje, t. y 2020 m. pabaigoje – 2021 m. pradžioje.

Kovo pabaigoje ES lyderiai patvirtino „Brexito“ derybų rezultatus – pereinamąjį laikotarpį bei siekį ateityje sudaryti laisvosios prekybos sutartį. Pereinamasis laikotarpis turėtų prasidėti 2019 m. kovo 29 d., kai JK oficialiai pasitrauks iš ES, ir trukti iki 2020 m. gruodžio. Galutinai baigti „Brexito“ derybas tikimasi iki šių metų spalio.