Įdomu tai, kad ant antkapio nėra užrašyto vardo ir pavardės, tačiau, kaip tvirtina „Shakespeare Birthplace Trust“ atstovai, mažiausiai nuo 1656 m. manoma, kad tai yra bardo amžinojo poilsio vieta. Tiesa, įspėjimas apie prakeiksmą neatbaidė mokslininkų nuo kapo tyrinėjimų 2016 m. Kaip pranešė „Reuters“, 400-ųjų W. Shakespeare’o mirties metinių proga tyrėjai gavo leidimą atsargiai pasižiūrėti, kas slepiasi po žeme.

Neįprasti radiniai

Naudodami giliai prasiskverbiančias radaro bangas, mokslininkai ištyrinėjo tariamą legendinio rašytojo kapą, kuris, tiesą sakant, yra per trumpas, kad būtų normalus kapas. Paaiškėjo, jog šioje vietoje atgulęs asmuo buvo palaidotas ne karste, bet suvyniotas į kažkokį laidoti naudotą audeklą. Bet tai dar ne viskas. Pasirodo, kad greičiausiai trūksta velionio kaukolės.

„Galvos srityje rodmenys yra keisti, – sakė vienas mokslininkas. – Didelė tikimybė, kad kaukolės nėra.“ Kita vertus, ši žinia nėra itin stulbinanti. 1879 m. žurnalo straipsnyje buvo rašoma apie kapų plėšikus, pagrobusius kaukolę dar 1794-aisiais.

Švenčiausiosios Trejybės bažnyčios pastoriaus Patricko Tayloro nuomone, „nėra pakankamai įrodymų daryti išvadą, jog kaukolė iš tikrųjų pavogta. Ketiname toliau gerbti šio kapo neliečiamumą, kaip pageidavo W. Shakespeare’as, ir neleisime drumsti jo ramybės.“

Daug neatsakytų klausimų Williamas Kimberly Shakespeare’as gimė maždaug 1564 m. balandžio 26-ąją ir, kaip ir daugelis kitų aktorių, vedė galbūt truputį per anksti – su savo mylimąja Anne Hathaway (nesupainiokite su mūsų laikų garsia aktore) susituokė būdamas 18-os.

Pora susilaukė trijų vaikų ir tikriausiai gyveno gana jaukiai, kiek tai įmanoma laikmečiu, kai nebuvo kanalizacijos ir gerų medicinos paslaugų. Būdamas maždaug 52-ejų metų amžiaus, W. Shakespeare’as nebedirbo ir netrukus mirė, remiantis tokiais šaltiniais kaip „Encyclopedia Britannica“.

Tai praktiškai visa informacija, kurią žinome apie vieno garsiausių visų laikų rašytojų mirtį. Istorikai ne vieną šimtmetį diskutuoja apie W. Shakespeare’o mirties priežastį ir pateikė įvairiausių teorijų: nuo „mirtinai nusigėrė“ iki „juk buvo 1616-ieji, kažkas netoliese nusičiaudėjo ir užkrėtė“.

Mirti – lengva, skaityti W. Shakespeare’o komedijas – sunku

Galima praleisti visą dieną diskutuojant, ar garsusis rašytojas žinojo, kad artėja paskutinė valanda. Viena vertus, savo testamentą jis pasirašė likus mėnesiui iki mirties. Kita vertus, tais laikais buvo labai populiaru iš anksto susitvarkyti tokius reikalus. Testamente jis nurodė, kad yra „nepriekaištingos sveikatos ir atminties“, bet tai standartinė frazė, ne oficiali gydytojo išvada. Itin lakios fantazijos piliečiai, ko gero, pasakytų, kad W. Shakespeare’as tikrai pats parašė savo paskutinį kūrinį – dramą „Audra“ („The Tempest“), pasakojančią apie vyrą, kuris dėl senatvės jaučiasi izoliuotas ir niekam nereikalingas.

Galbūt tai buvo W. Shakespeare’o būdas išreikšti savo potyrius, kai suprato, jog jo sveikata prastėja ir mirtis jau čia pat. Kad ir kaip ten būtų, W. Shakespeare’o suvokimas, jog yra mirtingas, padovanojo bene geriausią jo darbą – sakinį, kuriuo nurodė savo žmonai, su kuria pragyveno 34-erius metus, paliekantis „antrą geriausią lovą“.