Prestižiniame žurnale – VU mokslininkų straipsnis - Anglija.lt
 

Prestižiniame žurnale – VU mokslininkų straipsnis 

Vienas svarbiausių ir įtakingiausių pasaulio medicinos žurnalų „The Lancet“ sausio pabaigoje paskelbė mokslininkų grupės, kurioje dirbo ir Vilniaus universiteto tarpfakultetinė tyrėjų grupė, vadovaujama doc. Arūno Germanavičiaus.

Prestižiniame pasaulio medicinos žurnale – VU mokslininkų grupės straipsnis

Straipsnį „Patirtos ir laukiamos (nujaučiamos) sergančiųjų šizofrenija diskriminacijos global
us modelis: tipiškų pavyzdžių apžvalga“ („Global pattern of experienced and anticipated discrimination against people with schizophrenia: a cross-sectional survey“).

INDIGO tyrimo metu 27 pasaulio valstybėse mokslininkai įvertino, kaip stipriai žmonės, sergantys šizofrenija, jautė pasikeitusią kitų žmonių nuostatą, kai šie sužinojo, kad respondentai serga šizofrenija.

Tyrimo metu mokslininkai naudojo savo sukurtą „Diskriminacijos įvertinimo skalę“ (DISC), kuri nustato trijų diskriminacijos rūšių – teigiamos, neigiamos ir laukiamos diskriminacijos stiprumą.

Tiesioginės apklausos metu ištirti 732 pacientai, sergantys šizofrenija. Lietuvoje sergantieji šizofrenija pasižymėjo mažiausiai iš visų apklaustųjų laukią iš visuomenės narių diskriminacijos. Tačiau jie dažnai patirdavo neigiamą diskriminaciją ir pasikeitusį aplinkinių elgesį po to, kai šie sužinojo, jog pacientams nustatyta šizofrenija. Tai gali lemti ligonių negalę, socialinę dezadaptaciją ir izoliaciją.

Sergančiųjų šizofrenija diskriminacija pasaulyje dar labai paplitusi, ir taikomų veiksmingų gydymo metodų psichiatrijoje nepakanka, kad būtų pagerinta pacientų gyvenimo kokybė. Tam reikalingos ir visuomenės švietimo bei destigmatizacijos programos.

Tokio straipsnio pasirodymas liudija, kad psichiatrijos problemos yra labai aktualios nūdienos medicinoje. Subalansuota pagalba psichiatrijos pacientams ekonominio sunkmečio laikais yra etiškos ir teisingos sveikatos apsaugos pagrindas.

Tokia pagalba susideda ne vien iš medicininių (vaistai, psichoterapija, kiti biologiniai gydymo būdai), bet ir psichologinių bei socialinių priemonių (pacientų ir jų artimųjų švietimas, visuomenės nuostatų keitimas bei tinkamas informavimas) ir valstybės turi garantuoti šių veiksmingų priemonių prieinamumą.

Vienas svarbiausių ir įtakingiausių pasaulio medicinos žurnalų „The Lancet“ sausio pabaigoje paskelbė mokslininkų grupės, kurioje dirbo ir Vilniaus universiteto tarpfakultetinė tyrėjų grupė, vadovaujama doc. Arūno Germanavičiaus.

Prestižiniame pasaulio medicinos žurnale – VU mokslininkų grupės straipsnis

Straipsnį „Patirtos ir laukiamos (nujaučiamos) sergančiųjų šizofrenija diskriminacijos global
us modelis: tipiškų pavyzdžių apžvalga“ („Global pattern of experienced and anticipated discrimination against people with schizophrenia: a cross-sectional survey“).

INDIGO tyrimo metu 27 pasaulio valstybėse mokslininkai įvertino, kaip stipriai žmonės, sergantys šizofrenija, jautė pasikeitusią kitų žmonių nuostatą, kai šie sužinojo, kad respondentai serga šizofrenija.

Tyrimo metu mokslininkai naudojo savo sukurtą „Diskriminacijos įvertinimo skalę“ (DISC), kuri nustato trijų diskriminacijos rūšių – teigiamos, neigiamos ir laukiamos diskriminacijos stiprumą.

Tiesioginės apklausos metu ištirti 732 pacientai, sergantys šizofrenija. Lietuvoje sergantieji šizofrenija pasižymėjo mažiausiai iš visų apklaustųjų laukią iš visuomenės narių diskriminacijos. Tačiau jie dažnai patirdavo neigiamą diskriminaciją ir pasikeitusį aplinkinių elgesį po to, kai šie sužinojo, jog pacientams nustatyta šizofrenija. Tai gali lemti ligonių negalę, socialinę dezadaptaciją ir izoliaciją.

Sergančiųjų šizofrenija diskriminacija pasaulyje dar labai paplitusi, ir taikomų veiksmingų gydymo metodų psichiatrijoje nepakanka, kad būtų pagerinta pacientų gyvenimo kokybė. Tam reikalingos ir visuomenės švietimo bei destigmatizacijos programos.

Tokio straipsnio pasirodymas liudija, kad psichiatrijos problemos yra labai aktualios nūdienos medicinoje. Subalansuota pagalba psichiatrijos pacientams ekonominio sunkmečio laikais yra etiškos ir teisingos sveikatos apsaugos pagrindas.

Tokia pagalba susideda ne vien iš medicininių (vaistai, psichoterapija, kiti biologiniai gydymo būdai), bet ir psichologinių bei socialinių priemonių (pacientų ir jų artimųjų švietimas, visuomenės nuostatų keitimas bei tinkamas informavimas) ir valstybės turi garantuoti šių veiksmingų priemonių prieinamumą.

 (Komentarų: 2)

Susiję straipsniai:

Susiję straipsniai: