Jūratė Skėrytė
Alfa.lt

Prezidentas Valdas Adamkus penktadienį vetavo Pilietybės įstatymą, kuris nemažai daliai Lietuvos piliečių leistų turėti dvi pilietybes.

„Grąžinau Pilietybės įstatymą, nors turėjau nustelbti asmeninius jausmus. Vadovavausi teisininkų išvadomis, kad įstatymas prieštarauja Konsitucijai ir apeina Konstitucinio Teismo nutarimą“, – per spaudos konferenciją sakė V. Adamkus.

Tačiau jis prisipažino tai padaręs su skaudama širdimi, nes pats suprantąs užsienyje gyvenančių lietuvių norą išsaugoti Lietuvos pilietybę.

„Jeigu tas nebūtų reguliuojama Konstitucijos, pasisakiau, kad nesvarbu, kur lietuvis begyventų, jei jis išreiškė norą, tai ir galėtų turėti Lietuvos pilietybę. Pritarčiau tam visa širdimi, jausmais. Deja, ne vien jausmais galima vadovautis“, – sakė V. Adamkus.

Siūlo išbraukti tris punktus

Pasak prezidento patarėjos teisės klausimais Aušros Rauličkytės, valstybės vadovas siūlo iš neseniai Seimo priimto Pilietybės įstatymo išbraukti tris grupes asmenų, kuriems norima padaryti išimtį ir suteikti galimybę turėti dvigubą pilietybę.

V. Adamkus ragina panaikinti galimybę Lietuvos pilietybę išsaugoti asmenims, įgijusiems kurios nors Europos Sąjungos ar NATO valstybės pilietybę, taip pat tokios galimybės nesuteikti žmonėms, gyvenantiems tradicinėse lietuviškose žemėse, kaimyninėse šalyse.

„Tai galimybė dideliam kiekiui žmonių įgyti antrą pilietybę. Be to, nėra teisiškai apibrėžta, kas yra tie tradiciškai gyvenantieji. Galima labai plačiai interpretuoti“, – sakė A. Rauličkytė.

Anot jos, Konstitucijai prieštarauja ir išimtis, kurią Seimas nori padaryti asmenims, prašymus suteikti arba išsaugoti jiems Lietuvos pilietybę, pateikusiems prieš paskelbiant Konstitucinio Teismo (KT) nutarimą.

A. Rauličkytė tvirtino, kad teisės ekspertai kritikavo visą Pilietybės įstatymą kaip neatitinkantį teisinės technikos reikalavimų.

„Tačiau kadangi svarbu priimti šį įstatymą ir išspręsti vaikų, gimusių užsienyje, klausimą, prezidentas jį siūlo priimti tokį, bet nustatyti, kad jis galios iki 2010 metų. Tai reiškia, kad per pusantrų metų Seimas turi parengti naują kokybišką įstatymą“, – dėstė patarėja.

Ji pabrėžė, kad KT yra aiškiai pasakęs – jeigu norima įteisinti plačiai paplitusią dvigubą pilietybę, reikia rengti referendumą ir keisti Konstituciją.

Narušienė peikė patarėjus

Tuo metu Pasaulio lietuvių bendruomenės lyderė Regina Narušienė neslėpė nusivylimo prezidento ir ypač jo patarėjų elgesiu.

„Suprantu prezidento jausmus, bet jo patarėjai nesugebėjo padėti jam padaryti tai, ką jis norėjo, – žurnalistams kalbėjo ji. – Seimas nemanė, kad įstatymas yra prieš Konstituciją, jie priėmė tą įstatymą. Kada prezidento patarėjai pasidarė Konstitucinis Teismas? Čia ne jų kompetencija. Apgailestauju, kad jie nėra pakankamai subrendę.“

Pasaulio lietuvių bendruomenės atstovė piktinosi, kad Prezidentūra per pusantrų metų nesugebėjo pateikti savo Pilietybės įstatymo projekto. „Tauta egzistuoja be Pilietybės įstatymo. Kokia gėda! Kada jis bus priimtas? Greitai Seimo rinkimai. Nieko dabar nebus. Dar metus, pusantrų. Ar taip tautai galima gyventi? Nesuprantu, ką jie galvoja“, – didelio nusivylimo neslėpė R. Narušienė.

Ji teigė raginsianti parlamentarus atmesti prezidento veto.

„Patarėjai labai riboti savo galvosena, nesupranta, ką galima padaryti. Apgailestauju, kad jie nežiūri, ką daro kiti kraštai, kaimynai. Niekas taip nesielgia. Argi tauta gali likti tokia maža. Lietuviams nereikia pusantro milijono“, – skaudžiai kalbėjo moteris.

Seimas grąžino dvigubą pilietybę

Parlamentarai po ilgai trukusių diskusijų ir pataisų šlifavimo paskutinę birželio dieną per neeilinį plenarinį posėdį priėmė naują Pilietybės įstatymą.

Jame numatytas pilietybės suteikimas iš Lietuvos emigravusių lietuvių vaikams. Įstatyme rašoma, kad „vaikas, kurio abu tėvai yra Lietuvos Respublikos piliečiai, yra Lietuvos Respublikos pilietis, nesvarbu, ar jis gimė Lietuvos Respublikos teritorijoje, ar už jos ribų.“

Iki sovietų okupacijos Lietuvos pilietybę turėję asmenys, kurie buvo ištremti ar pabėgo iš Lietuvos, irgi galėtų turėti antrą pasą.

Seimas teisę į lietuvišką pasą numatė ir Europos Sąjungos (ES) ir NATO valstybėse gyvenantiems asmenims, bet ji nepasiekiama būtų, pavyzdžiui, prieš kelerius metus Australijoje ar Pietų Amerikoje apsigyvenusiems ir šių šalių pilietybę priėmusiems žmonėms.

Taisyti Pilietybės įstatymą prireikė po to, kai pernai lapkritį KT išaiškino, kad būtina mažinti grupę asmenų, galinčių pretenduoti į dvigubą pilietybę, kad kitos valstybės piliečiui itin išimtinais atvejais gali suteikti žaliąjį pasą. KT pareiškė, kad pagrindiniam šalies įstatymui prieštarauja Pilietybės įstatymo nuostata, jog lietuvių kilmės asmenims galima leisti turėti dvigubą pilietybę.

Šis nutarimas smarkiai papiktino užsienyje gyvenančius tautiečius, ypač JAV lietuvius, kurie Lietuvą buvo priversti palikti karo ar pokario metais dėl sovietų okupacijos.