Prieš birželį rengiamą referendumą dėl JK narystės Europos Sąjungoje Britanijoje ketinama paskelbti specifinius duomenis apie tai, kiek imigrantų iš kitų ES šalių JK moka mokesčius ir gauna pašalpų.
Duomenys apie aktyviai ES piliečių naudojamus JK nacionalinio draudimo numerius bus paskelbti spaudžiant euroskeptiškiems parlamentarams ir ekonomistams, kurie jau seniai sako, kad oficialūs imigracijos iš ES šalių statistiniai duomenys yra gerokai per maži.
JK mokesčių inspekcija (HMRC) sako, kad jos duomenys parodys „platesnį vaizdą“. Tokie duomenys gali būti paskelbti iki balandžio pabaigos ir manoma, kad jie gali turėti didelės įtakos birželio 26 d. referendumui dėl narystės.
Nacionalinio statistikos biuro paskelbti duomenys rodo, kad nuo 2014 metų rugsėjo iki 2015 metų rugsėjo į JK atvyko 257 000 imigrantų iš kitų ES šalių.
Tačiau kiti to paties laikotarpio duomenys rodo, kad ES piliečiams buvo suteikta 630 000 nacionalinio draudimo numerių. Šis kiekis per metus padidėjo 7 proc. Iš minėto skaičiaus 209 000 nacionalinio draudimo numerių buvo suteikta Bulgarijos ir Rumunijos piliečiams.
Nacionalinio statistikos biuro atstovai sako, kad į jų duomenis įtraukti tik trumpam į JK atvykę imigrantai ir šie duomenys nėra „tiesioginis rodiklis“ to, kada žmonės atvyko. Jie taip pat pridūrė, kad nemažai bulgarų ir rumunų galėjo gyventi ir dirbti JK „self-employed“ principu jau kelerius metus.
Ekonomistai jau seniai ragino paskelbti duomenis apie suteiktus nacionalinio draudimo duomenis. Šie numeriai suteikiami asmenims, kurie turi teisę dirbti ir studijuoti JK, o taip pat gauti pašalpų.
Parlamentarai taip pat jau ne kartą reikalavo paskelbti duomenis apie tai, kiek praėjusiais metais ES piliečių mokėjo mokesčius ir nacionalinio draudimo įmokas JK, o taip pat gavo pašalpų. Jie taip pat nori, kad būtų paskelbta, kokių tautybių atstovams per pastaruosius ketverius metus buvo suteikta nacionalinio draudimo numerių.
Komentarai
Vienas iš svarbių Lisabonos strategijos privalumų yra jos ilgalaikė (dešimties metų) įgyvendinimo trukmė. Ilgalaikiai tikslai ir uždaviniai stabilizuoja lūkesčius bei politikos priemones. Tai ypač svarbu mažinant neigiamą politinių ciklų (populistinių sprendimų artėjant rinkimams) įtaką ekonominei ir socialinei politikai Anglijoje ir kitose šalyse. Tačiau šia strategijos savybe galima pasinaudoti tik gerai įvertinus prioritetus ir tinkamai susiejant programiniuose dokumentuose numatytų prioritetų deklaravimą ( šiuo atveju referendumo) su praktiniais politikos sprendimais.
Svarbiausi Lisabonos strategijos tikslai ir uždaviniai yra sunkiai suderinami tarpusavyje. Tai pirmiausia pasakytina apie siekį sudaryti sąlygas ekonominiam augimui, konkurencingumo bei užimtumo didėjimui, ir tuo pačiu stiprinti socialines garantijas ir sanglaudą (pastebėtina, jog didelė dalis uždavinių kitose socialinės politikos srityse – pensijų ir sveiktos sistemose – atitinka ekonominės politiko uždavinius Anglijoje). Kol bus siekiama prieštaringų tikslų, strategija bus sunkiai įgyvendinama ir liks tik retorikos priemone, kuri, susiklosčius tinkamom politinėm aplinkybėm, padės mobilizuoti valstybių narių politikus kai kurių reikalingų reformų vykdymui arba atvirkščiai – bus naudojama kaip kritikos vidaus politikos diskusijose nukreipimo priemonė.