Ji iš karto pajuto, iš karto suprato, kaip kenčiu. Kad nuo manęs nepriklausantys dalykai mane siaubingai pykdo. Nuo jų man tiesiog užvirdavo kraujas“, – sakė Sasekso kunigaikštis.

„Ištraukiau galvą iš smėlio ir gerai pasipurčiau. Galvojau: „Na gerai, esu privilegijuotoje padėtyje, tad metas liautis skųstis, metas liautis galvojus, kaip noriu, kad dalykai pasikeistų. Reikia imti ir juos keisti, keistis pačiam, nes už mane niekas kitas to nepadarys“, – lūžio tašką prisimena princas Harry.

„Tai kaip tu čia dabar viską keisi? Kaip padarysi taip, kad mama tavim didžiuotųsi? Kaip pasinaudosi turima platforma realiems pokyčiams, kaip įkvėpsi žmonėms pasitikėjimo keisti savo gyvenimus?“, – apie kamavusius klausimus sakė tinklalaidės pašnekovas.

Princas Harry tada nusprendė organizuoti „Invictus Games“ – paraolimpinių žaidynių stiliaus žaidynes per karą sužeistiems kariams ir karo veteranams.

„Kai pradėjau matyti progresą ir poveikį, pagalvojau „Oho, padėdamas kitiems padedu sau“. Manau, kad štai iš kur pas mus visus atsiranda atjautimas kitam. Tas, kuris pats kada nors kentėjo, tikrai nenorės, kad kentėtų kiti.

Būtent taip mes visi – žmonės – ir privalome elgtis. Žinoma, ir čia galima įžvelgti šiokį tokį savanaudiškumo elementą, bet nemanau, kad tai blogai. Manau, kad per pagalbą kitiems gelbėti save – nieko blogo. Ir visi laimingi“, – konstatuoja princas Harry.

Parengta pagal Delfi.lt