Profesorius paragino sukurti komisiją, kuri užtikrintų sąžiningą prieigą prie paslaugų. Tai apimtų tikslus, kad daugiau darbininkų klasės žmonių taptų vadovais ir verslo lyderiais, daugiau pameistrystės programų ir teisingesnės nuomos kainos jaunesniems darbuotojams. Jis sakė, kad Londono mokyklų rezultatai yra labai geri, tačiau vargingesniems žmonėms vis tiek sunku pakilti karjeros laiptais.

Jis kalbėjo: „Londono, kaip galimybių miesto, pozicija kabo ant plauko. Daugelį metų sostinė buvo giriama už skurdžiausių mokinių mokymosi rezultatus... Tačiau dabar daugybė sisteminių kliūčių, trukdančių žmonėms pagerinti savo gyvenimą, sostinę gali paversti išskirtiniu elito anklavu, siūlančiu geriausius darbus ir perspektyvas tik žmonėms iš labiau privilegijuotų šeimų“.

Jis pridūrė, kad nors Londono mokyklos neabejotinai veikia labai gerai, kliūtys socialiniam mobilumui kyla, kai mokiniai pereina iš švietimo sistemos į darbo rinką. Jis sakė: „Privilegijuotesni žmonės iš už Londono ribų gali užsitikrinti tas galimybes dažnai kenkdami neturtingesniems Londono žmonėms. Socialinis mobilumas yra susijęs su švietimo ir darbo galimybėmis, o mums reikia abiejų. Išsilavinimas veda tik iki pusiaukelės“.

Kadangi nuomos mokesčiai smarkiai auga, jauniems darbuotojams yra neįtikėtinai sunku išgyventi Londone, sakė jis ir pridūrė: „Aš tikrai suprantu, kai kalbu su jaunimu Londone, kad jiems šiuo metu sunku gyventi ir manau, kad tai yra blogos žinios sostinei, jei norime išlaikyti tą jauną talentą ir jį puoselėti“.