Nors dar tik pradėjus įsibėgėti pandemijai imta svarstyti, kokia gi galėtų būti jos tolesnė eiga, vienos prognozės mokslininkai negali pateikti iki dabar.

Galbūt turėsime antrą bangą, o gal – tik mažesnius „pabangavimus“ – tokią frazę jau ne kartą kartojo tiek valdžios atstovai, tiek medikai. Vis dėlto vienas realių scenarijų, kad koronavirusaas taps „antru gripu“, nuo kuriuo turėsime saugotis kiekvienais metais.

Kauno klinikinės ligoninės Infekcinių ligų skyriaus vedėja Estela Tamašauskienė  patikino, kad tokios prognozės sklandančios jau kurį laiką.

„Suprantama, kad šis virusas taip greitai neišnyks, toliau cirkuliuos visuomenėje ir gali tapti sezonine liga, iki vakcinos atsiradimo, panašu, ir bus ligos bangavimai“, – sakė gydytoja.

Svarbios ateinančios savaitės

Pašnekovė sutiko, kad dar sunku pasakyti, kokia bus šios infekcijos atvejų registravimo kreivė.

„Tą parodys ateinančios savaitės, kai atlaisvinus karantiną žmonės pradės daugiau judėti, važinėti, susitikti, tada galėsime matyti, koks tų susirgimų pakilimas galėtų būti.

Kadangi vis dar nustatomi naujų atvejų židiniai slaugos, globos namuose, tai rodo, kad virusas taip gali cirkuliuoti ir iki rudens ar dar ilgiau – tol, kol neatsiras efektyvūs antivirusiniai vaistai ar vakcina. Tačiau ilgalaikes prognozes daryti dar sudėtinga“, – kalbėjo E. Tamašauskienė.

Virusas niekur nedings

Jai antrindamas gydytojas infektologo prof. Alvydas Laiškonis irgi įvardijo panašų COVID-19 plitimo scenarijų.

„Dauguma mokslininkų laikosi tos nuomonės, kad taps sezonine liga. Prisimenant ispaniškojo gripo pandemiją 1918–1920 m., žmonės negalėjo atsipalaiduoti net trejus metus. Bet gripo virusas tiek mutavo, kad mes prie jo pripratome ir jau kiek metų gyvename su juo. Visi žino, kad ateis ruduo, žiema ir bus gripas.

Taigi kol nesukursime geros vakcinos ar medikamentų nuo COVID-19, turėsime priprasti prie kitokio gyvenimo būdo, kuris bus ir su tam tikrais apribojimais, nes virusas pats savaime tikrai neišnyks“, – kalbėjo infektologas.

Gydytojo manymu, net jei vakcina ir bus sukurta, gali būti, kad ji bus tik sezoninė.

„Manau, tas virusas po truputį gaudamas gydymą ir keisdamas populiaciją palengva pats keisis. O tokiu atveju norisi daryti analogiją su gripu, kuris iš pradžių buvo toks pavojingas, o vėliau atsirado vakcinos, efektyvus gydymas“, – dėstė jis.

Vakciną jau galėjome turėti?

Profesoriaus pastebėjimu, klaida buvo padaryta, kai nustota išsamiau tyrinėti koronavirusus dar SARS protrūkio metu.

„Kiek man teko kalbėtis su prancūzų virusologais, su kuriais dar 2003 m. teko dirbti Prancūzijoje SARS protrūkio metu, tai jie pastebėjo, kad žmonija padarė klaidą toliau netyrinėję koronaviruso. Nors mirštamumas nuo SARS buvo baisus – tarp medikų jis siekė 20 proc. ir 9,6 proc. – bendroje populiacijoje, bet viskas labai greitai baigėsi. Juo labiau anuomet dar nebuvo ir tokio žmonių judėjimo, koks tapo pastaraisiais metais. Galvota, kad viskas tuo ir užsibaigė. Jei būtų tyrinėta, studijuota, ruoštasi, per tą laiką ir vakcina būtų paruošta, ir vaistai surasti“, – įsitikinęs A. Laiškonis.

Jo teigimu, tai buvo pamoka, kad kai kada reikia numatyti į priekį: „Atsiradus kiekvienai naujai ligai, išaiškinus naują sukėlėją, reikia apie jį galvoti, studijuoti, nes nežinoma, kaip ir kada jis išplis."