PSO rekomendacijos mokslininkus stebina: kodėl atsiliekama nuo naujausių tyrimų? 

Keli įtakingi mokslininkai įspėja, kad Pasaulio sveikatos organizacija (PSO), vadovaujanti pasaulio pastangoms įveikti koronaviruso pandemiją, savo skelbiamomis rekomendacijomis vis dažniau atsilieka nuo naujausių tyrimų ir pateikia netikslią informaciją. Tai pavojinga ir neatsakinga, rašo „The New York Times“.

Antai pirmadienį PSO pareigūnė paskelbė, kad koronavirusą asimptomatiški žmonės perduoda „labai retai“. Bet pasipriešino tyrėjai, ir jau kitą dieną organizacija atsitraukė nuo tokio pareiškimo – esą įvyko nesusipratimas. Vis dėlto PSO įžvalgos jau ne pirmą kartą nebespėja su mokslininkų išvadomis.

PSO net iki praėjusio penktadienio dar nebuvo palaiminusi rekomendacijos žmonėms nešioti kaukes – iki šiol užsispyrėliškai tvirtinta, esą trūksta įrodymų, kad kaukės sumažina užsikrėtimo riziką.

Ir, regis, visai nesvarbu, kad beveik visi mokslininkai absoliučioje daugumoje šalių jau kelis mėnesius rekomenduoja užsidėti kaukes – bent viešose vietose, kur paprastai būna nemažai žmonių.

PSO taip pat ne kartą skelbė, kad smulkūs lašeliai, aerozoliai, nėra svarbus faktorius pandemijos kelionėje po žmoniją, nors dabar kaip tik daugėja įrodymų, jog tai svarbu.

Vėluoja su gairėmis?

„Bent jau šiuo klausimu PSO žingsniu atsilieka nuo viso pasaulio“, – stebėjosi Michaelas Osterholmas, infekcinių ligų ekspertas Minesotos universitete. Svarbu tai, kad vyriausybės savąsias kovos su koronavirusu strategijas grindžia būtent mokslininkų rekomendacijomis – o jei jos skirtingos, gresia savotiška sumaištis. Juk daugelis šalių „užsirakino“, nes suprato, kad vien sergančių žmonių izoliavimo neužteks.

O jei virusas pernešamas mažais lašeliais, žmonės turi ir toliau vengti prastai ventiliuojamų uždarų erdvių – vien kruopščiai plauti rankas ir jomis neliesti veido negana.

Taip, PSO tradiciškai gana atsargiai imasi vertinti naujus mokslinius duomenis. Bet tyrimai šiais išskirtiniais metais vykdomi kitaip nei anksčiau – mokslininkai dabar skuba skelbti preliminarius duomenis, jų dar neperžiūrėjus kitiems ekspertams.

Tokia skuba gali būti vaisinga – pavyzdžiui, galbūt per rekordiškai trumpą laiką bus sukurta vakcina. Tiesa, yra ir kiek chaoso – tarkim, būta skambių išvadų, kurias tyrėjams netrukus teko atsiimti, nors dalis pasaulio matė tik pirmąsias antraštes.

Supykdė mokslininkus

„Viena vertus, nenoriu labai smerkti PSO, nes vystantis pandemijai sunku dirbti efektyviai. Bet tuo pat metu reikia pripažinti, kad būtent iš PSO mes laukiame geriausių mokslinių duomenų ir įrodymų“, – sako Harvardo pasaulinės sveikatos instituto direktorius, dr. Ashishas Jha.

PSO požiūris į asimptomatišką viruso perdavimą, regis, beveik nepasikeitė nuo pat vasario mėnesio, kai organizacijos misija Kinijoje pranešė: „Tikrai asimptomatiškų infekcijų proporcija neaiški, bet atrodo, kad jos retos.“

Bet studijos vėliau parodė, kad tokiu būdu infekcija gali būti perduodama net 40 proc. atvejų. JAV ligų kontrolės ir prevencijos centrai šiuo metu skelbia apie 35 proc. Tokie duomenys pastūmėjo daugybę šalių rekomenduoti visiems dėvėti kaukes.

Tiesa, pirmadienį, dr. Maria Van Kerkhove, PSO atstovė, pareiškė: „Vis dar reti atvejai, kai simptomų nejaučiantis žmogus iš tikrųjų perduoda infekciją kitam asmeniui.“

Tokie žodžiai įsiutino daugybę mokslininkų, kurie vienas po kito ragino prisiminti tyrimus, parodžiusius, kad labai nemažai žmonių perduoda virusą dar prieš pajusdami kokius nors simptomus.

Jau kitą dieną PSO turėjo tikslinti savo poziciją. M.Van Kerkhove pripažino, kad jos komentaras buvo paremtas vos dviem ar trimis tyrimais.

„Aš tik atsakiau į klausimą. Neišsakiau PSO pozicijos“, – teigė specialistė, ji pridūrė, kad rėmėsi ir nepaskelbtais duomenimis, kuriais šalys pasidalino su PSO.

Galvosopis dėl aerozolių

Tačiau kritikai pabrėžia, kad PSO turėtų viešinti savo šaltinius – juk tai svarbu. Tarp tokių priekaištautojų – net pačioje PSO dirbantis Lawrence'as Gostinas: „Kai PSO praneša dalykus, kurie akivaizdžiai kertasi su mokslininkų duomenimis, kenčia organizacijos reputacija.“

Kita vertus, daug sumaišties kyla dėl to, kad yra skirtumas tarp žmonių, kurie simptomų nejaučia, bet pajaus, ir žmonių, kurie išties asimptomatiški ir niekada nepasijus blogai. M.Van Kerkhove tikina kalbėjusi apie visiškai asimptomatiškus asmenis. 

Viename plačiai cituotame tyrime, kuris buvo paskelbtas balandį, rašyta, kad žmonės kitus dažniausiai užkrečia likus dviem dienoms iki simptomų pasirodymo. Taip pat – kad 44 proc. naujų infekcijų perduoda žmonės, dar nerodantys ligos simptomų. PSO tokius asmenis vadina „ikisimptomatiškais“, bet dr. A.Jha abejoja:

„Gerai, techniškai skirtumas yra. Bet jie irgi yra asimptomatiški – nerodantys simptomų.“ Pati M.van Kerkhove pabrėžia, kad PSO pareigūnai, naudodami du terminus, o ne vieną, kaip tik stengiasi kuo tiksliau parodyti, apie kokią žmonių grupę kalba: „Deja, taip elgiasi ne visi, o aš tikrai nenorėjau komplikuoti situacijos.“

PSO, kaip jau minėta, taip pat toliau tvirtina, kad infekcija daugeliu atvejų perduodama čiaudint ar kosint – esą aerozoliai, kurie ore kybo ilgiau, reikšmingo vaidmens nevaidina. Vėlgi, kaip tik daugėja įrodymų, kad aerozoliai iš tiesų prisideda prie viruso plitimo.

„Manau, kad PSO neįvertina fakto, jog kosėjimas, kalbėjimas, net kvėpavimas irgi yra aerozolius išskiriančius procedūros“, – teigia Virdžinijos technologijos universitete virusų pernešimą oru studijuojanti Linsey Marr.

Ragina kalbėti atsakingiau

PSO atstovai teigia tai žinoję, bet vis tiek abejoja aerozolių įtaka viruso plitimui. Organizacijos ekspertė Benedetta Allegranzi tikina: „Iki šiol dar nebuvo viruso perdavimo kvėpuojant ar kalbant.“

Tačiau kai kurie mokslininkai tvirtina, kad PSO per siaurai apibrėžia koronaviruso perdavimą oru. Esą turėtų būti įtraukiami ir atvejai, kai viruso dalelės kybo ore ir yra įkvepiamos. 

„Toje organizacijoje supratimas, kas yra aerozoliai ir užsikrėtimas nuo dalelių ore, yra labai prastas, XX amžiaus pradžios lygio. Iki pat šeštojo dešimtmečio manyta, kad tuberkulioze užsikrečiama tik po ilgo artimo kontakto, bet dabar žinome, kad ligą perduoda tik aerozoliai“, – pastebėjo Merilando universiteto aerobiologijos ekspertas Donas Miltonas.

Dar kiti mokslininkai įtaria, kad PSO požiūris į kaukių nešiojimą ir aerozolius gali būti susijęs ne su moksliniais tyrimais, o su baime, kad medikams neužtektų apsaugos priemonių.

Organizacija šiuo metu dėvėti respiratorius, kurie blokuoja aerozolius, rekomenduoja tik sveikatos apsaugos darbuotojams, atliekantiems aerozolius išskiriančias procedūras. M.Van Kerhove tokius įtarimus neigia. Kad ir kaip būtų, vis daugiau ekspertų ragina PSO pareigūnus atsakingiau rinkti žodžius – ypač dėl tokių šiuo metu svarbių dalykų kaip viruso perdavimas.

„Mes nežinome. Bet nežino ir PSO“, – tvirtino D.Miltonas. „Sutinku. Reikia atlikti dar daug tyrimų, kad suprastume koronavirusą. Suprantame, kad kiekvieną dieną pasirodo vis naujų duomenų“, – galiausiai pripažino M.Van Kerkhove.

Keli įtakingi mokslininkai įspėja, kad Pasaulio sveikatos organizacija (PSO), vadovaujanti pasaulio pastangoms įveikti koronaviruso pandemiją, savo skelbiamomis rekomendacijomis vis dažniau atsilieka nuo naujausių tyrimų ir pateikia netikslią informaciją. Tai pavojinga ir neatsakinga, rašo „The New York Times“.

Antai pirmadienį PSO pareigūnė paskelbė, kad koronavirusą asimptomatiški žmonės perduoda „labai retai“. Bet pasipriešino tyrėjai, ir jau kitą dieną organizacija atsitraukė nuo tokio pareiškimo – esą įvyko nesusipratimas. Vis dėlto PSO įžvalgos jau ne pirmą kartą nebespėja su mokslininkų išvadomis.

PSO net iki praėjusio penktadienio dar nebuvo palaiminusi rekomendacijos žmonėms nešioti kaukes – iki šiol užsispyrėliškai tvirtinta, esą trūksta įrodymų, kad kaukės sumažina užsikrėtimo riziką.

Ir, regis, visai nesvarbu, kad beveik visi mokslininkai absoliučioje daugumoje šalių jau kelis mėnesius rekomenduoja užsidėti kaukes – bent viešose vietose, kur paprastai būna nemažai žmonių.

PSO taip pat ne kartą skelbė, kad smulkūs lašeliai, aerozoliai, nėra svarbus faktorius pandemijos kelionėje po žmoniją, nors dabar kaip tik daugėja įrodymų, jog tai svarbu.

Vėluoja su gairėmis?

„Bent jau šiuo klausimu PSO žingsniu atsilieka nuo viso pasaulio“, – stebėjosi Michaelas Osterholmas, infekcinių ligų ekspertas Minesotos universitete. Svarbu tai, kad vyriausybės savąsias kovos su koronavirusu strategijas grindžia būtent mokslininkų rekomendacijomis – o jei jos skirtingos, gresia savotiška sumaištis. Juk daugelis šalių „užsirakino“, nes suprato, kad vien sergančių žmonių izoliavimo neužteks.

O jei virusas pernešamas mažais lašeliais, žmonės turi ir toliau vengti prastai ventiliuojamų uždarų erdvių – vien kruopščiai plauti rankas ir jomis neliesti veido negana.

Taip, PSO tradiciškai gana atsargiai imasi vertinti naujus mokslinius duomenis. Bet tyrimai šiais išskirtiniais metais vykdomi kitaip nei anksčiau – mokslininkai dabar skuba skelbti preliminarius duomenis, jų dar neperžiūrėjus kitiems ekspertams.

Tokia skuba gali būti vaisinga – pavyzdžiui, galbūt per rekordiškai trumpą laiką bus sukurta vakcina. Tiesa, yra ir kiek chaoso – tarkim, būta skambių išvadų, kurias tyrėjams netrukus teko atsiimti, nors dalis pasaulio matė tik pirmąsias antraštes.

Supykdė mokslininkus

„Viena vertus, nenoriu labai smerkti PSO, nes vystantis pandemijai sunku dirbti efektyviai. Bet tuo pat metu reikia pripažinti, kad būtent iš PSO mes laukiame geriausių mokslinių duomenų ir įrodymų“, – sako Harvardo pasaulinės sveikatos instituto direktorius, dr. Ashishas Jha.

PSO požiūris į asimptomatišką viruso perdavimą, regis, beveik nepasikeitė nuo pat vasario mėnesio, kai organizacijos misija Kinijoje pranešė: „Tikrai asimptomatiškų infekcijų proporcija neaiški, bet atrodo, kad jos retos.“

Bet studijos vėliau parodė, kad tokiu būdu infekcija gali būti perduodama net 40 proc. atvejų. JAV ligų kontrolės ir prevencijos centrai šiuo metu skelbia apie 35 proc. Tokie duomenys pastūmėjo daugybę šalių rekomenduoti visiems dėvėti kaukes.

Tiesa, pirmadienį, dr. Maria Van Kerkhove, PSO atstovė, pareiškė: „Vis dar reti atvejai, kai simptomų nejaučiantis žmogus iš tikrųjų perduoda infekciją kitam asmeniui.“

Tokie žodžiai įsiutino daugybę mokslininkų, kurie vienas po kito ragino prisiminti tyrimus, parodžiusius, kad labai nemažai žmonių perduoda virusą dar prieš pajusdami kokius nors simptomus.

Jau kitą dieną PSO turėjo tikslinti savo poziciją. M.Van Kerkhove pripažino, kad jos komentaras buvo paremtas vos dviem ar trimis tyrimais.

„Aš tik atsakiau į klausimą. Neišsakiau PSO pozicijos“, – teigė specialistė, ji pridūrė, kad rėmėsi ir nepaskelbtais duomenimis, kuriais šalys pasidalino su PSO.

Galvosopis dėl aerozolių

Tačiau kritikai pabrėžia, kad PSO turėtų viešinti savo šaltinius – juk tai svarbu. Tarp tokių priekaištautojų – net pačioje PSO dirbantis Lawrence'as Gostinas: „Kai PSO praneša dalykus, kurie akivaizdžiai kertasi su mokslininkų duomenimis, kenčia organizacijos reputacija.“

Kita vertus, daug sumaišties kyla dėl to, kad yra skirtumas tarp žmonių, kurie simptomų nejaučia, bet pajaus, ir žmonių, kurie išties asimptomatiški ir niekada nepasijus blogai. M.Van Kerkhove tikina kalbėjusi apie visiškai asimptomatiškus asmenis. 

Viename plačiai cituotame tyrime, kuris buvo paskelbtas balandį, rašyta, kad žmonės kitus dažniausiai užkrečia likus dviem dienoms iki simptomų pasirodymo. Taip pat – kad 44 proc. naujų infekcijų perduoda žmonės, dar nerodantys ligos simptomų. PSO tokius asmenis vadina „ikisimptomatiškais“, bet dr. A.Jha abejoja:

„Gerai, techniškai skirtumas yra. Bet jie irgi yra asimptomatiški – nerodantys simptomų.“ Pati M.van Kerkhove pabrėžia, kad PSO pareigūnai, naudodami du terminus, o ne vieną, kaip tik stengiasi kuo tiksliau parodyti, apie kokią žmonių grupę kalba: „Deja, taip elgiasi ne visi, o aš tikrai nenorėjau komplikuoti situacijos.“

PSO, kaip jau minėta, taip pat toliau tvirtina, kad infekcija daugeliu atvejų perduodama čiaudint ar kosint – esą aerozoliai, kurie ore kybo ilgiau, reikšmingo vaidmens nevaidina. Vėlgi, kaip tik daugėja įrodymų, kad aerozoliai iš tiesų prisideda prie viruso plitimo.

„Manau, kad PSO neįvertina fakto, jog kosėjimas, kalbėjimas, net kvėpavimas irgi yra aerozolius išskiriančius procedūros“, – teigia Virdžinijos technologijos universitete virusų pernešimą oru studijuojanti Linsey Marr.

Ragina kalbėti atsakingiau

PSO atstovai teigia tai žinoję, bet vis tiek abejoja aerozolių įtaka viruso plitimui. Organizacijos ekspertė Benedetta Allegranzi tikina: „Iki šiol dar nebuvo viruso perdavimo kvėpuojant ar kalbant.“

Tačiau kai kurie mokslininkai tvirtina, kad PSO per siaurai apibrėžia koronaviruso perdavimą oru. Esą turėtų būti įtraukiami ir atvejai, kai viruso dalelės kybo ore ir yra įkvepiamos. 

„Toje organizacijoje supratimas, kas yra aerozoliai ir užsikrėtimas nuo dalelių ore, yra labai prastas, XX amžiaus pradžios lygio. Iki pat šeštojo dešimtmečio manyta, kad tuberkulioze užsikrečiama tik po ilgo artimo kontakto, bet dabar žinome, kad ligą perduoda tik aerozoliai“, – pastebėjo Merilando universiteto aerobiologijos ekspertas Donas Miltonas.

Dar kiti mokslininkai įtaria, kad PSO požiūris į kaukių nešiojimą ir aerozolius gali būti susijęs ne su moksliniais tyrimais, o su baime, kad medikams neužtektų apsaugos priemonių.

Organizacija šiuo metu dėvėti respiratorius, kurie blokuoja aerozolius, rekomenduoja tik sveikatos apsaugos darbuotojams, atliekantiems aerozolius išskiriančias procedūras. M.Van Kerhove tokius įtarimus neigia. Kad ir kaip būtų, vis daugiau ekspertų ragina PSO pareigūnus atsakingiau rinkti žodžius – ypač dėl tokių šiuo metu svarbių dalykų kaip viruso perdavimas.

„Mes nežinome. Bet nežino ir PSO“, – tvirtino D.Miltonas. „Sutinku. Reikia atlikti dar daug tyrimų, kad suprastume koronavirusą. Suprantame, kad kiekvieną dieną pasirodo vis naujų duomenų“, – galiausiai pripažino M.Van Kerkhove.

 (Komentarų: 1)

Susiję straipsniai:

Susiję straipsniai: