Europos Sąjungos šalių sostinėse dirbančių politikų reakcija į nutekintus Didžiosios Britanijos vidaus reikalų ministerijos sudarytus imigracijos valdymo planus, kuriuos pavyko gauti ir leidiniui „The Guardian“, pagaliau aprimo: mat paaiškėjo, kad dokumentas neatspindi oficialios vyriausybės strategijos.

Vis dėlto Europos žiniasklaidos komentatoriai nutarė nepraleisti progos išreikšti savo nuomonės.

Įvairiai komentuodami minėtą planą, jie stengėsi apibūdinti jį kaip JAV prezidento Donaldo Trumpo užsibrėžtų imigracijos strategijų atitikmenį, taip pat beviltišką projektą, neišvengiamai nusmukdysiantį Jungtinės Karalystės ekonomiką ir atimsiantį sėkmingų „Brexit“ derybų tikimybę.

Tas projektas, anot komentatorių, pasmerktų britus pačių užsitrauktai atskirčiai ir sunkiam darbui, kurio neišvengiamai tektų imtis po „Brexit“.

82 puslapių dokumente, kuriame teigiama, kad imigracija turi pasitarnauti dabar šalyje gyvenančių žmonių gerovei, nurodoma, kad nuo tos dienos, kai Didžioji Britanija paliks ES, Jungtinės Karalystės iniciatyva bus užkirstas kelias laisvam žmonių judėjimui.

Dokumente taip pat minima ES piliečiams taikytina dviejų etapų sistema, numatanti konkrečius pasilikimo šalyje terminus žemos ir aukštesnės kvalifikacijos darbuotojams, t. y. dvejus ir penkerius metus atitinkamai.

Londone dirbanti Vokietijos dienraščio „Die Welt“ korespondentė nuomonių skiltyje publikavo straipsnį, pavadinimu „Štai kokia desperacija apėmė Britanijos vyriausybę“. Publikacijos autorė teigia, kad griežta pozicija, apie kurią akivaizdžiai byloja viešumon iškilę planai, tik dar labiau komplikuos „Brexit“ dilemą.

Kita vertus, svarsto Stefanie Bolzen, tokia strategija neišvengiamai komplikuotų ir taip pakankamai įtemptas derybas su Briuselyje dirbančiais ES šalių lyderiais, ES piliečių teises laikančiais aukščiausiu savo prioritetu.

Korespondentė užsiminė ir apie tai, kad planai turės pasekmių ir teisinėje plotmėje. „Jei britai nori taip drastiškai apriboti ES galiojančią judėjimo laisvę, jokios pereinamosios fazės gali nesitikėti“, – teigia S. Bolzen.

Anot jos, besitvenkianti nesaugumo atmosfera gali tik dar labiau pakenkti pačios Jungtinės Karalystės ekonomikai, o stipriausią smūgį teks patirti tiems, kuriuos Didžiosios Britanijos ministrė pirmininkė Theresa May buvo pasiryžusi uoliai ginti.

Italijos dienraštyje „La Repubblica“ svarstoma, kad nors Didžioji Britanija ir negrasina apsitverti siena, jos užmačios, susijusios su sugriežtinta kontrole, ir nusistatymas dėl labiau prestižinės gimtosios šalies darbuotojų padėties, gerokai primena D. Trumpo kampanijos „Pirmiausia – Amerika“ kertines nuostatas.

Londone dirbantis Prancūzijos laikraščio „Le Monde“ korespondentas Philippe‘as Bernardas socialiniame tinkle „Twitter“ pareiškė, kad Jungtinės Karalystės planai jau 2019 metais sustabdyti laisvą žmonių judėjimą ir skirti vos porą metų, per kuriuos žemos kvalifikacijos atvykėliai iš bet kurios ES šalies privalėtų paikti Didžiąją Britaniją, rodo, kad po „Brexit“ britai yra pasiryžę pakelti tiltą.

Prancūzų žurnalistas užsiminė ir apie konkrečias tokios politikos pasekmes. „ES piliečiai nebevyks į Jungtinę Karalystė dirbti, o tai reiškia, kad britai patys turės nuiminėti kopūstų derlių ir prižiūrėti senyvo amžiaus žmones“, – svarsto Ph. Bernardas.