Reikia išanalizuoti Lietuvos saugumo politiką bei įvertinti suintesyvėjusias grėsmes, mano politikai - Anglija.lt
 

Reikia išanalizuoti Lietuvos saugumo politiką bei įvertinti suintesyvėjusias grėsmes, mano politikai 

Tokį sprendimą priėmė Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK), kurio posėdyje kartu su parlamentarais dalyvavo už Lietuvos saugumo politiką atsakingų institucijų - Užsienio ir Krašto apsaugos ministerijų bei Valstybės saugumo departamento vadovai.

"Komitetas priėmė sprendimą siūlyti Vyriausybei išnagrinėti visus dokumentus, apibrėžiančius nacionalinio saugumo politiką, bazinius dokumentus, kaip jie yra vykdomi (...) ir teikti pasiūlymus, kad būtų patvirtintos naujos nuostatos tuose dokumentuose, kaip pakito grėsmės, kokios atsirado naujos grėsmės, suintensyvėjo esančios grėsmės. Ir nurodant konkrečias organizacines teisines priemones, resursus toms grėsmėms mažinti", - po posėdžio žurnalistams sakė NSGK pirmininkas Alvydas Sadeckas.

Jis pažymėjo, kad Nacionalinio saugumo strategija ir nacionalinio saugumo aplinka kinta kiekvieną dieną, o karinio konflikto Gruzijos atvejis išryškino problemas, kurios, jo teigimu, Lietuvoje nėra galutinai išspręstos.

"Imkime krizių valdymo sistemą - reikalingą ją iš esmės tobulinti, stiprinti, imkime kibernetinio, energetinio saugumo klausimus. Galime kalbėti apie žvalgybos, kontržvalgybos stiprinimą. Tai yra visa eilė sričių, kurios reikalingos tam tikro tobulinimo, tam tikro stiprinimo", - vardijo A.Sadeckas, pridūręs, jog Nacionalinio saugumo strategija pastarąjį kartą buvo tikslinta 2005 metais, o nuo to laiko "pasikeitė išorės ir vidaus aplinka".

Užsienio reikalų ministras Petras Vaitiekūnas antrino NSGK pirmininkui sakydamas, kad reikia stebėti, kaip vykdoma Nacionalinio saugumo strategija.

"Yra gera (Nacionalinio saugumo - BNS) strategija, jos reikia laikytis, žiūrėti Vyriausybei, kaip jinai vykdoma ir raportuoti komitetui. Reikia peržiūrėti tos strategijos vykdymą. Ar jinai tvarkingai vykdoma, ar visos priemonės, kurios yra numatytos, vykdomos. Krizių valdymo centras kaip veikia", - sakė P.Vaitiekūnas.

Paklaustas, ar peržiūrint Nacionalinio saugumo strategiją ir toliau bus laikomasi Lietuvos kariuomenės profesionalėjimo krypties, jis sakė, jog tai yra "pasaulinė realija", tačiau pabrėžė, kad visuomenė taip pat neturi būti atsiejama nuo valstybės gynimo.

"Pasaulis darosi vis profesionalesnis ir veikimas pasaulyje visose srityse darosi vis labiau profesionalus. Armija nėra išimtis. Ji turi remtis profesionalais, tačiau valstybės gynyba yra neatsiejama nuo pilietinės visuomenės. Pilietinė visuomenė turi suvokti šitą funkciją. Ji dažnai įvardijama kaip pilietinės visuomenės pasirengimas ginti savo vertybes, valstybę. Ją galima įvardinti ir kaip patriotinį auklėjimą, glaudesnį armijos ryšį su visuomene, aiškinimą, kokiems tikslams yra išleidžiami biudžeto pinigai", - svarstė P.Vaitiekūnas.

Tokiai URM vadovo nuostatai pritarė ir Krašto apsaugos ministras Juozas Olekas.

"Ginti tėvynę ir atremti priešų atakas turi profesionalūs kariai ir profesionali, moderni, gerai ginkluota kariuomenė, kokią Lietuva dabar kuria", - konstatavo J.Olekas, pastebėjęs, kad yra veiklos sričių, pavyzdžiui kibernetinis saugumas, kuriose tėvynę galima ginti ir be ginklų.

Jis taip pat leido suprasti, kad Lietuvos saugumo politikos ir atskirų jos sričių peržiūrą nulėmė karinė Rusijos agresija prieš Gruziją.

"Šiuo metu siūlome padaryti gilią (konflikto Gruzijoje - BNS) analizę, kad mes žinotume visus faktus ir skaičius, ne tik tą pirmąjį įspūdį, kuris buvo ir tokią analizę pateiksime tiek Vyriausybei, tiek Valstybės gynimo tarybai, tiek NSGK. Tada, jeigu reikės, mes padarysime korektūras strategijose", - kalbėjo KAM vadovas.

Tokį sprendimą priėmė Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK), kurio posėdyje kartu su parlamentarais dalyvavo už Lietuvos saugumo politiką atsakingų institucijų - Užsienio ir Krašto apsaugos ministerijų bei Valstybės saugumo departamento vadovai.

"Komitetas priėmė sprendimą siūlyti Vyriausybei išnagrinėti visus dokumentus, apibrėžiančius nacionalinio saugumo politiką, bazinius dokumentus, kaip jie yra vykdomi (...) ir teikti pasiūlymus, kad būtų patvirtintos naujos nuostatos tuose dokumentuose, kaip pakito grėsmės, kokios atsirado naujos grėsmės, suintensyvėjo esančios grėsmės. Ir nurodant konkrečias organizacines teisines priemones, resursus toms grėsmėms mažinti", - po posėdžio žurnalistams sakė NSGK pirmininkas Alvydas Sadeckas.

Jis pažymėjo, kad Nacionalinio saugumo strategija ir nacionalinio saugumo aplinka kinta kiekvieną dieną, o karinio konflikto Gruzijos atvejis išryškino problemas, kurios, jo teigimu, Lietuvoje nėra galutinai išspręstos.

"Imkime krizių valdymo sistemą - reikalingą ją iš esmės tobulinti, stiprinti, imkime kibernetinio, energetinio saugumo klausimus. Galime kalbėti apie žvalgybos, kontržvalgybos stiprinimą. Tai yra visa eilė sričių, kurios reikalingos tam tikro tobulinimo, tam tikro stiprinimo", - vardijo A.Sadeckas, pridūręs, jog Nacionalinio saugumo strategija pastarąjį kartą buvo tikslinta 2005 metais, o nuo to laiko "pasikeitė išorės ir vidaus aplinka".

Užsienio reikalų ministras Petras Vaitiekūnas antrino NSGK pirmininkui sakydamas, kad reikia stebėti, kaip vykdoma Nacionalinio saugumo strategija.

"Yra gera (Nacionalinio saugumo - BNS) strategija, jos reikia laikytis, žiūrėti Vyriausybei, kaip jinai vykdoma ir raportuoti komitetui. Reikia peržiūrėti tos strategijos vykdymą. Ar jinai tvarkingai vykdoma, ar visos priemonės, kurios yra numatytos, vykdomos. Krizių valdymo centras kaip veikia", - sakė P.Vaitiekūnas.

Paklaustas, ar peržiūrint Nacionalinio saugumo strategiją ir toliau bus laikomasi Lietuvos kariuomenės profesionalėjimo krypties, jis sakė, jog tai yra "pasaulinė realija", tačiau pabrėžė, kad visuomenė taip pat neturi būti atsiejama nuo valstybės gynimo.

"Pasaulis darosi vis profesionalesnis ir veikimas pasaulyje visose srityse darosi vis labiau profesionalus. Armija nėra išimtis. Ji turi remtis profesionalais, tačiau valstybės gynyba yra neatsiejama nuo pilietinės visuomenės. Pilietinė visuomenė turi suvokti šitą funkciją. Ji dažnai įvardijama kaip pilietinės visuomenės pasirengimas ginti savo vertybes, valstybę. Ją galima įvardinti ir kaip patriotinį auklėjimą, glaudesnį armijos ryšį su visuomene, aiškinimą, kokiems tikslams yra išleidžiami biudžeto pinigai", - svarstė P.Vaitiekūnas.

Tokiai URM vadovo nuostatai pritarė ir Krašto apsaugos ministras Juozas Olekas.

"Ginti tėvynę ir atremti priešų atakas turi profesionalūs kariai ir profesionali, moderni, gerai ginkluota kariuomenė, kokią Lietuva dabar kuria", - konstatavo J.Olekas, pastebėjęs, kad yra veiklos sričių, pavyzdžiui kibernetinis saugumas, kuriose tėvynę galima ginti ir be ginklų.

Jis taip pat leido suprasti, kad Lietuvos saugumo politikos ir atskirų jos sričių peržiūrą nulėmė karinė Rusijos agresija prieš Gruziją.

"Šiuo metu siūlome padaryti gilią (konflikto Gruzijoje - BNS) analizę, kad mes žinotume visus faktus ir skaičius, ne tik tą pirmąjį įspūdį, kuris buvo ir tokią analizę pateiksime tiek Vyriausybei, tiek Valstybės gynimo tarybai, tiek NSGK. Tada, jeigu reikės, mes padarysime korektūras strategijose", - kalbėjo KAM vadovas.

 (Komentarų: 0)

Susiję straipsniai:

Susiję straipsniai: