Lietuvių piniginėse švilpaujantys vėjai koreguoja maitinimo įstaigų meniu. Dėl to restoranų ar kavinių lankytojai vis dažniau išgirsta, kad jų norimo meniu rasto patiekalo ar gėrimo paprasčiausiai nėra. Pasak Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentės Evaldos Šiškauskienės, tai diktuoja rinka – lankytojai vis dažniau nori „tik alaus ir keptos duonos“.

„Šeštadienį viešėdamas Klaipėdoje apsilankiau alaus darykloje restorane „Memelis“. Susigundžiau dar neregėtais „juoduoju degintu“ ir „karameliniu vyšnių“ alumis, tačiau atėjusi padavėja pareiškė, kad šio alaus paprasčiausiai nėra“, - DELFI piktinosi vilnietis Margiris.
Netrukus paaiškėjo, kad nėra ir dalies kitokio alaus, meniu pateikiamų dalies patiekalų. Norimo alaus kitoje Klaipėdos kavinėje skundėsi negavę ir Margirio draugai.
„Suprantu situaciją, kai baigiasi alaus statinė ir laikinai nebūna vienos rūšies alaus, tačiau kuo paaiškinti, kad nėra pusės meniu pateikiamo alaus ir patiekalų?“, - klausė pašnekovas.

Tik alaus ir keptos duonos?
„Dabar krizė. Žmonės iš tiesų labai skaičiuoja pinigus. Gaila, tačiau restoranai, kurie buvo ant bangos, kėlė maisto kultūrą, siūlė prabangesnius patiekalus, iš Prancūzijos, Vokietijos įsiveždavo jūros gėrybes, dabar praktiškai buksuoja. Dabar, kaip nekeista, masiškai atidarinėjami restoranai, tačiau pigesnės pakraipos“, - teigė Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė E.Šiškauskienė.

Vienas kolega, sostinės Senamiestyje turintis lauko kavinę ir siūlantis kokybišką pigų vyną, E. Šiškauskienei skundėsi, kad niekam nieko nereikia – „tik alaus ir keptos duonos“.
E.Šiškauskienės teigimu, per kišenę kerta ir padidėjęs pridėtinės vertės mokestis (PVM). „Kainų pakelti negali, tad produkto savikaina turi būti labai maža. Pažiūrėkite, kas darosi – verslo pietūs 6-9 Lt. Kažkokia mistika – aš pati, turėjusi tris restoranus, nesuvokiu, kaip už tokią kainą galima ką nors pagaminti“, - kalbėjo asociacijos vadovė.

Jos teigimu, poreikį diktuoja rinka – maitinimo įstaigose populiariausios picos, kepta duona, makaronų patiekalai, blynai – patiekalai su mažesne savikaina. Visgi E.Šiškauskienė tikisi, kad tai laikina ir viskas keisis atsigavus rinkai.
Pašnekovė pastebi, kad pinigus skaičiuoja ir atostogaujantys žmonės. Grįžta mada apsistoti pas gimines, o ne viešbučiuose, kiek įmanoma stengiamasi maitintis namuose.

Dėl to, pasak jos, atėję į restoraną dažnai ir negalime rasti prabangesnių patiekalų ar retesnių alaus rūšių. „Jei alus geras, negali stovėti kaži kiek. Rinka taip padiktuoja poreikius, kad nereikia jokių reguliavimų iš viršaus – viskas labai akivaizdu“, - sakė E.Šiškauskienė.

Mažiau prekių – ir parduotuvių lentynose
Smukus pirkėjų galimybėms, aptirpo ir prekių asortimentas prekybos centruose.
„Kaina sunkmečiu visada svarbi. Žmonės žiūri, kiek kainuoja prekės, ir populiaresnės – žemesnės ar vidutinės kainos, nes žmonės taupo. Tačiau asortimento mes nemažiname – tiesiog galbūt prekių kiekis parduotuvėje mažesnis“, - teigė didžiausio mažmeninės prekybos tinklo „Maxima“ atstovė spaudai Renata Saulytė.

Pasak R.Saulytės, mažiau prekių į prekybos centrų lentynas patenka sumažėjus vartojimui. Prekių kiekiai sumažinti tiek sandėliuose, tiek parduotuvėse. Tačiau R.Saulytė patikino, kad jokių prekių rūšių iš apyvartos neišiminėjama.
„Maximos“ atstovės teigimu, prieš sunkmetį žmonės mažiau žiūrėjo į kainas ir perkamą prekę, dažnai pirkdavo, kas papuola po ranka, pirkinius planuodavo nelabai racionaliai. Dabar pirkėjai esą gerokai racionalesni, į parduotuvę ateina su sąrašu, seka akacijas, žino, ko nori.

R.Saulytė pastebi ir tai, kad sunkmečiu žmonės mėgstamų produktų neatsisako, bet mažina jų kiekį. „Jei anksčiau pirkdavo tris sūrelius, tai dabar perka vieną. Taip pat perka mažesnes pakuotes. Jie verčiau nuperka mažesnį kiekį, bet kokybiškesnių prekių nei, tarkime, prisiperka daug ir žemiausios kainos“, - aiškino R.Saulytė.

Mindaugas Jackevičius