Rinkimai Jungtinėje Karalystėje: „Brexit“ ir visa kita, ką turite žinoti 

Kodėl rengiami rinkimai?

Šalies Bendruomenių Rūmuose aistros dėl „Brexit“ tęsėsi kelis audringus mėnesius, kol galiausiai spalį buvo susitarta sušaukti pirmalaikius rinkimus. Prieš tai parlamentarai ne vieną kartą atmetė skyrybų su ES susitarimą, suderėtą B.Johnsono pirmtakės Theresos May.

Pastaroji turėjo atsistatydinti. Bet ir tuomet deputatai įsigudrino neleisti B.Johnsonui kaip įmanoma greičiau prastumti jo vyriausybės kartu su ES derybininkais kiek pataisytą „Brexit“ susitarimą – toriai Bendruomenių Rūmuose tiesiog neturi užtektinos daugumos.

Tai neleidžia vyriausybei imtis reikšmingesnių veiksmų dėl „Brexit“ – juk Londonas ir taip jau tris kartus turėjo kreiptis į ES institucijas su prašymu nukelti Jungtinės Karalystės išstojimo datą. Todėl rinkimai tikriausiai buvo vienintelė logiška išeitis.

„Periodą geriausiai apibūdina nesugebėjimas ir priimti sprendimus, ir juos įgyvendinti užsitikrinus pakankamą paramą, – teigė „Brexit“ tyrėjas šalies Valdymo institute Alexas Stojanovičius. – Būtent todėl matome chaosą. Parlamentas iš esmės pasidalinęs į dvi nesutariančias stovyklas, tad mums buvo būtini rinkimai – kad kitokios proporcijos parlamente leistų pralaužti ledus.“

Kaip balsuojama Jungtinėje Karalystėje?

Britai balsuos 650 rinkimų apygardų, kuriose išrinks Bendruomenių Rūmų narius. Sistema tokia, kad apygardai atstovaujančiu deputatu tampa kandidatas, tiesiog surinkęs daugiausiai balsų. Kitaip tariant, nesvarbu, kiek konkrečiai balsų kandidatas surinks – svarbu tiesiog aplenkti varžovus, o gauti, pavyzdžiui, daugiau nei pusę visų balsų nėra būtina.

Antrasis rinkimų ratas Jungtinėje Karalystėje nėra rengiamas. Daugumai reikia laimėti 326 mandatus. Tuomet karalienė Elizabeth II kreipiasi į daugiausiai mandatų iškovojusios ir daugumos slenkstį peržengusios partijos vadovą ir paprašo jį suformuoti vyriausybę.

Situacija, jei daugumos nelaimi nė viena partija, reikš „pakabintą“ parlamentą. Įmanomos kelios išeitys iš tokios padėties. Kadangi kažkuri partija vis tiek laimės daugiausiai mandatų, ji gali bandyti formuoti mažumos vyriausybę. Taip pat galima siekti užsitikrinti mažesniųjų partijų paramą – taip 2017-aisiais pasielgė toriai, kuriuos parėmė Šiaurės Airijos unionistai.

Galiausiai galima bandyti suformuoti formalią koaliciją. 2010-aisiais dėl tokio bendradarbiavimo susitarė Davido Camerono konservatoriai ir Nicko Cleggo liberalai demokratai, kurie buvo mažesnieji partneriai. 

Kokių rezultatų tikėtis?

Beveik neabejojama, kad daugiausiai vietų Bendruomenių Rūmuose iškovos Konservatorių partija – gali būti, kad daugumą, kurios užtektų valdymui. Toriai jau kelias savaites maždaug 9 proc. punktais pirmauja prieš artimiausius konkurentus leiboristus.

Žinoma, kadangi svarbiausi pavieniai mandatai 650 rinkimų apygardų, skaičiuojama ir taip, kad konservatoriai Bendruomenių Rūmuose gali tikėtis net iki 359 mandatų, taigi – daugumos. Leiboristų partijai prognozuojama 211 vietų žemuosiuose parlamento rūmuose.

Proeuropietiškai Liberalų demokratų partijai greičiausiai teks tenkintis 13-14 vietų. Visoje šalyje jų populiarumas siekia 14 proc., bet rinkimų sistema Jungtinėje Karalystėje labai nepalanki mažesnėms partijoms.

Škotijos nacionalinė partija varžysis tik 59-iose rinkimų apygardose Škotijoje ir turėtų laimėti 43 vietas Bendruomenių Rūmuose.

„Apklausos liudija, koks šįkart svarbus breksitas. Didžioji dalis judesio šioje kampanijoje vyksta atskirose narystės ES šalininkų ir priešininkų stovyklose, o ne tarp jų“, – pastebėjo Stratklaido universiteto mokslininkas Johnas Curtice'as.

Kas bus su „Brexit“?

B.Johnsonas žada triuškinamos konservatorių pergalės atveju užbaigti „Brexit“ iki kitų metų sausio pabaigos – būtent tada šiuo metu numatytas galutinis išstojimo terminas.

Tiesa, net jei parlamentas iki sausio 31-osios patvirtins Pasitraukimo susitarimą, Londono dar lauks potencialiai alinančios derybos dėl būsimų Jungtinės Karalystės ir Europos Sąjungos santykių – jos vyks pereinamuoju laikotarpiu.

Vėlgi, B.Johnsonas tikina, kad šis pereinamasis laikotarpis neturėtų „išlipti“ iš 2020-ųjų, tačiau ekspertai abejoja, ar dėl prekybos įmanoma susitarti per mažiau nei metus. Tiesa, pereinamąjį laikotarpį, jei sutinka abi pusės, galima pratęsti dar daugiausiai dvejiems metams.

Leiboristai pergalės atveju žada prašyti ES dar kartą pratęsti „Brexit“ terminą ir taip laimėti laiko persiderėjimui dėl Pasitraukimo susitarimo.

J.Corbynas nori „minkštesnių“ skyrybų su Bendrija, o pakeistą susitarimą su ES įtrauktų į antrąjį referendumą, kurį surengtų per šešis mėnesius nuo rinkimų. Britams būtų pateikta galimybė balsuoti už pasilikimą ES.

Škotijos nacionalistai šiuo atžvilgiu pritaria leiboristams, o liberaldemokratai yra pažadėję atšaukti „Brexit“ – jei, aišku, laimės, o tai beveik neįmanoma.

„Kad ir kaip baigtųsi rinkimai, laukia daugiau netikrumo ir sunkios derybos, o „Brexit“ klausimas greičiausiai dar ilgai liks neišspręstas. Vis dar kyla svarbių klausimų dėl to, kur eina ir kur nori eiti ši šalis“, – tvirtino „Brexit“ tyrėjas Alexas Stojanovičius. 

Kas dar rūpi rinkėjams?

Įsibėgėti neskubanti Jungtinės Karalystės ekonomika, braškanti sveikatos apsaugos ir socialinės rūpybos sistema, vis aktualesnė klimato krizė ir paskui įstatymų pažeidėjus nespėjanti teisėsauga – tokias problemas be „Brexit“ prieš balsavimą įvardino rinkėjai.

Kadangi toli gražu neaišku, koks bus šalies santykis su ES ateityje, ekonomikos augimas beveik visiškai sustojo – verslas laukia konkretumo.

Konservatoriai per valdymo dešimtmetį taikė diržų veržimo politiką, tad kenčia ir sveikatos apsauga, ir policija, ir socialinė rūpyba. B.Johnsonas žada inicijuoti plačią investavimo programą, pažerti daugiau pinigų sveikatos apsaugai, o į gatves pasiųsti 20 tūkst. papildomų policijos pareigūnų.

Savo ruožtu J.Corbynas žada daug ką keisti, jo teigimu, iš esmės – padidinti mokesčius, išpūsti viešąsias išlaidas. Anot specialistų, leiboristų pasiūlymai rinkėjams skamba patraukliau, tačiau britams tiesiog nepatinka J.Corbyno asmenybė.

 

2019-12-11 / 12:14

Kodėl rengiami rinkimai?

Šalies Bendruomenių Rūmuose aistros dėl „Brexit“ tęsėsi kelis audringus mėnesius, kol galiausiai spalį buvo susitarta sušaukti pirmalaikius rinkimus. Prieš tai parlamentarai ne vieną kartą atmetė skyrybų su ES susitarimą, suderėtą B.Johnsono pirmtakės Theresos May.

Pastaroji turėjo atsistatydinti. Bet ir tuomet deputatai įsigudrino neleisti B.Johnsonui kaip įmanoma greičiau prastumti jo vyriausybės kartu su ES derybininkais kiek pataisytą „Brexit“ susitarimą – toriai Bendruomenių Rūmuose tiesiog neturi užtektinos daugumos.

Tai neleidžia vyriausybei imtis reikšmingesnių veiksmų dėl „Brexit“ – juk Londonas ir taip jau tris kartus turėjo kreiptis į ES institucijas su prašymu nukelti Jungtinės Karalystės išstojimo datą. Todėl rinkimai tikriausiai buvo vienintelė logiška išeitis.

„Periodą geriausiai apibūdina nesugebėjimas ir priimti sprendimus, ir juos įgyvendinti užsitikrinus pakankamą paramą, – teigė „Brexit“ tyrėjas šalies Valdymo institute Alexas Stojanovičius. – Būtent todėl matome chaosą. Parlamentas iš esmės pasidalinęs į dvi nesutariančias stovyklas, tad mums buvo būtini rinkimai – kad kitokios proporcijos parlamente leistų pralaužti ledus.“

Kaip balsuojama Jungtinėje Karalystėje?

Britai balsuos 650 rinkimų apygardų, kuriose išrinks Bendruomenių Rūmų narius. Sistema tokia, kad apygardai atstovaujančiu deputatu tampa kandidatas, tiesiog surinkęs daugiausiai balsų. Kitaip tariant, nesvarbu, kiek konkrečiai balsų kandidatas surinks – svarbu tiesiog aplenkti varžovus, o gauti, pavyzdžiui, daugiau nei pusę visų balsų nėra būtina.

Antrasis rinkimų ratas Jungtinėje Karalystėje nėra rengiamas. Daugumai reikia laimėti 326 mandatus. Tuomet karalienė Elizabeth II kreipiasi į daugiausiai mandatų iškovojusios ir daugumos slenkstį peržengusios partijos vadovą ir paprašo jį suformuoti vyriausybę.

Situacija, jei daugumos nelaimi nė viena partija, reikš „pakabintą“ parlamentą. Įmanomos kelios išeitys iš tokios padėties. Kadangi kažkuri partija vis tiek laimės daugiausiai mandatų, ji gali bandyti formuoti mažumos vyriausybę. Taip pat galima siekti užsitikrinti mažesniųjų partijų paramą – taip 2017-aisiais pasielgė toriai, kuriuos parėmė Šiaurės Airijos unionistai.

Galiausiai galima bandyti suformuoti formalią koaliciją. 2010-aisiais dėl tokio bendradarbiavimo susitarė Davido Camerono konservatoriai ir Nicko Cleggo liberalai demokratai, kurie buvo mažesnieji partneriai. 

Kokių rezultatų tikėtis?

Beveik neabejojama, kad daugiausiai vietų Bendruomenių Rūmuose iškovos Konservatorių partija – gali būti, kad daugumą, kurios užtektų valdymui. Toriai jau kelias savaites maždaug 9 proc. punktais pirmauja prieš artimiausius konkurentus leiboristus.

Žinoma, kadangi svarbiausi pavieniai mandatai 650 rinkimų apygardų, skaičiuojama ir taip, kad konservatoriai Bendruomenių Rūmuose gali tikėtis net iki 359 mandatų, taigi – daugumos. Leiboristų partijai prognozuojama 211 vietų žemuosiuose parlamento rūmuose.

Proeuropietiškai Liberalų demokratų partijai greičiausiai teks tenkintis 13-14 vietų. Visoje šalyje jų populiarumas siekia 14 proc., bet rinkimų sistema Jungtinėje Karalystėje labai nepalanki mažesnėms partijoms.

Škotijos nacionalinė partija varžysis tik 59-iose rinkimų apygardose Škotijoje ir turėtų laimėti 43 vietas Bendruomenių Rūmuose.

„Apklausos liudija, koks šįkart svarbus breksitas. Didžioji dalis judesio šioje kampanijoje vyksta atskirose narystės ES šalininkų ir priešininkų stovyklose, o ne tarp jų“, – pastebėjo Stratklaido universiteto mokslininkas Johnas Curtice'as.

Kas bus su „Brexit“?

B.Johnsonas žada triuškinamos konservatorių pergalės atveju užbaigti „Brexit“ iki kitų metų sausio pabaigos – būtent tada šiuo metu numatytas galutinis išstojimo terminas.

Tiesa, net jei parlamentas iki sausio 31-osios patvirtins Pasitraukimo susitarimą, Londono dar lauks potencialiai alinančios derybos dėl būsimų Jungtinės Karalystės ir Europos Sąjungos santykių – jos vyks pereinamuoju laikotarpiu.

Vėlgi, B.Johnsonas tikina, kad šis pereinamasis laikotarpis neturėtų „išlipti“ iš 2020-ųjų, tačiau ekspertai abejoja, ar dėl prekybos įmanoma susitarti per mažiau nei metus. Tiesa, pereinamąjį laikotarpį, jei sutinka abi pusės, galima pratęsti dar daugiausiai dvejiems metams.

Leiboristai pergalės atveju žada prašyti ES dar kartą pratęsti „Brexit“ terminą ir taip laimėti laiko persiderėjimui dėl Pasitraukimo susitarimo.

J.Corbynas nori „minkštesnių“ skyrybų su Bendrija, o pakeistą susitarimą su ES įtrauktų į antrąjį referendumą, kurį surengtų per šešis mėnesius nuo rinkimų. Britams būtų pateikta galimybė balsuoti už pasilikimą ES.

Škotijos nacionalistai šiuo atžvilgiu pritaria leiboristams, o liberaldemokratai yra pažadėję atšaukti „Brexit“ – jei, aišku, laimės, o tai beveik neįmanoma.

„Kad ir kaip baigtųsi rinkimai, laukia daugiau netikrumo ir sunkios derybos, o „Brexit“ klausimas greičiausiai dar ilgai liks neišspręstas. Vis dar kyla svarbių klausimų dėl to, kur eina ir kur nori eiti ši šalis“, – tvirtino „Brexit“ tyrėjas Alexas Stojanovičius. 

Kas dar rūpi rinkėjams?

Įsibėgėti neskubanti Jungtinės Karalystės ekonomika, braškanti sveikatos apsaugos ir socialinės rūpybos sistema, vis aktualesnė klimato krizė ir paskui įstatymų pažeidėjus nespėjanti teisėsauga – tokias problemas be „Brexit“ prieš balsavimą įvardino rinkėjai.

Kadangi toli gražu neaišku, koks bus šalies santykis su ES ateityje, ekonomikos augimas beveik visiškai sustojo – verslas laukia konkretumo.

Konservatoriai per valdymo dešimtmetį taikė diržų veržimo politiką, tad kenčia ir sveikatos apsauga, ir policija, ir socialinė rūpyba. B.Johnsonas žada inicijuoti plačią investavimo programą, pažerti daugiau pinigų sveikatos apsaugai, o į gatves pasiųsti 20 tūkst. papildomų policijos pareigūnų.

Savo ruožtu J.Corbynas žada daug ką keisti, jo teigimu, iš esmės – padidinti mokesčius, išpūsti viešąsias išlaidas. Anot specialistų, leiboristų pasiūlymai rinkėjams skamba patraukliau, tačiau britams tiesiog nepatinka J.Corbyno asmenybė.

 

 (Komentarų: 0)