Tai gali pakenkti ne tik Oksfordo universiteto vykdomai vakcinos programai, bet ir platesniems visuotiniams kovos su koronavirusu bandymams, nes dezinformacijos kampanija gali paskatinti sąmokslo teorijų skleidėjų ir prieš skiepus nusiteikusių aktyvistų veiklą.

Su kampanija susijęs šaltinis informavo, kad pagrindinis jos tikslas buvo vaizdinės medžiagos viešinimas vakarietiškuose interneto puslapiuose. Taip pat šią medžiagą siekta platinti tokiose valstybėse kaip Indija ir Brazilija, kuriose Rusija mėgina parduoti savąją vakciną.

„Yra duomenų, patvirtinančių, kad kampanija jau prasidėjo. Vienas nedidelis Jungtinės Karalystės naujienų portalas prieš keletą dienų, kai su juo susisiekė „The Times“, iš spartinančiosios atmintinės pašalino du vaizdus.

Su juo susijusiame kitame Briuselio portale, turinčiame 20 tūkst. unikalių lankytojų per mėnesį, vis dar rodomas vienas iš memų. Melagingų naujienų skleidimo planas taip pat numato, kad valstybinės Rusijos žiniasklaidos priemonės atkreips dėmesį į pasklidusius vaizdus ir pareikš, jog jų pasirodymas patvirtina visuomenės skepticizmą dėl Oksfordo universiteto vakcinos. Reportažai su kai kuriais minėtais vaizdais rugsėjį pasirodė rusiškoje laidoje „Vesti nedeli“.

Ši laida kartais vadinama kanalo „BBC Two“ laidos „Newsnight“ analogu. Kampanijos perduodama žinutė atkartoja aukštų Kremliaus pareigūnų pareiškimus apie „beždžionių vakciną“, kuri neva yra visiškai kitokia nei Rusijos vakcina, gaunama iš žmogaus adenoviruso.

Melagingas naujienas ir dezinformaciją nagrinėjantys analitikai nenori minėtos vaizdinės medžiagos tiesiogiai sieti su Rusijos valstybe, tačiau jie žino, kad Maskva linkusi pasinaudoti pranešimais socialiniuose tinkluose, kurių kilmę „sunku aptikti“.

Rusijos ambasados atstovas pabrėžė: „Prielaida, kad Rusija gali įgyvendinti kažkokią propagandos kampaniją prieš „AstraZeneca“ vakciną, jau savaime atrodo kaip propagandos pavyzdys. Akivaizdu, kad tokiu būdu siekiama diskredituoti Rusijos pastangas kovojant su pandemija, įskaitant sėkmingą Rusijos bendradarbiavimą su Jungtine Karalyste šioje srityje“.

Oksfordo universiteto vaikų infekcijų ir imuniteto profesorius ir Oksfordo universiteto vakcinos tyrimų grupės vadovas Andrew Pollardas „BBC Radio 4“ eteryje pasakojo apie melagingos informacijos keliamus pavojus.

„Mano manymu, atsižvelgiant į dabartinį kontekstą, tokias temas kaip intervencijos, kurių galime sulaukti ateityje ir kurios padėtų priartinti pandemijos pabaigą – tai gali būti nauji vaistai, gydymo būdai ar vakcinos – paliečianti bet kokia melaginga informacija ir viskas, kas kenkia šių temų sklaidai ir suvokimui bei pakerta pasitikėjimą pasirinkta visuomenės sveikatos kryptimi, gali kelti nepaprastai didelį pavojų“, – neabejoja profesorius.

„Vakcinos yra svarbus visuomenės sveikatos kertinis akmuo, jos nepaprastai svarbios vaikams. Todėl bet kas – tokių atvejų yra viso pasaulio bendruomenėse – raginantis neva pažvelgti plačiau ir suprasti, kad vakcinos gali būti nesaugios, neabejotinai kelia pavojų viso pasaulio vaikų sveikatai“, – aiškina A. Pollardas.

Jis sugriovė mitą apie šimpanzes. „Mūsų kuriama vakcina yra labai panaši į daugelį kitų šiuo metu kuriamų vakcinų, ne išimtis yra ir Rusijos vakcina. Visos jos pasitelkia įprastinio peršalimo virusą, su kuriuo susiduria įvairios rūšys – tiek žmonės, tiek šimpanzės. Mūsų organizmai į tą virusą reaguoja visiškai vienodai, nesvarbu, ar tai žmonių, ar šimpanzių virusas – jie priklauso tai pačiai virusų šeimai“, – dėstė profesorius.

Jis pridūrė: „Iš tiesų į vakcinos gamybos procesą jokios šimpanzės visiškai nėra įtrauktos, nes pats procesas yra susijęs tik su virusu, o ne su gyvūnu, kurį galėtų užkrėsti. Šis virusas, nesvarbu, užkrečiantis žmones ar šimpanzes, yra pasitelkiamas tam, kad būtų galima iš koronaviruso paimti genetinės medžiagos ir panaudoti ją vakcinai – tai leistų žmogaus imuninei sistemai suformuoti imuninį atsaką“.

A. Pollardo teigimu, būtų „didžiulė nesėkmė“, jei sąmokslo teorijos pakirstų pasitikėjimą Oksfordo universiteto vakcina.

Rusijos sveikatos apsaugos institucijos praėjusią savaitę viešam naudojimui patvirtino buvusios biologinių ginklų tyrimų laboratorijos sukurtą „Covid-19“ vakciną. Tai jau antras kartas, kai Kremlius bandydamas pasipriešinti pandemijai apeina priimtą mokslinį protokolą, rašė „Bloomberg“.

Kadangi Rusijoje jau siaučia antroji koronaviruso banga, grasindama perpildyti ligonines, Kremliui vakcinos reikia ir šalies viduje, kur kovojama su rekordiniu infekcijų skaičiumi, mėginant išvengti karantino, kuris pavasarį kaip reikiant aplamdė šalies ekonomiką.

Rusijoje užregistruota daugiau nei 1,3 milijono infekcijų, ir tai yra ketvirtas didžiausias rodiklis pasaulyje po JAV, Indijos ir Brazilijos.

„Vector“ vakcina „EpiVacCorona“, kaip ir „Sputnik V“, prieš gaunant laikinąją registraciją buvo išbandyta su ribotu žmonių skaičiumi. Pirmajame ir antrajame bandymų etape dalyvavo 100 savanorių ir visi esą jaučiasi gerai, praėjusią savaitę pranešė „Vector“ generalinis direktorius Rinatas Maksiutovas.

Kol kas recenzentų peržiūrėtoje ataskaitoje apie šiuos bandymus nėra jokių duomenų. Rusijos valdžia teigia, kad „sąlyginė“ registracija panaši į kitas paspartinto kūrimo programas Vakaruose ir Kinijoje, o tai leis padidinti vakcinos gamybą, kol bandymai dar vis tęsiasi.

Vis dėlto mokslininkai ir farmacijos kompanijos tvirtina, kad norint įrodyti vakcinų saugumą ir veiksmingumą, prieš patvirtinant jų naudojimą būtina atlikti daugiau tyrimų.

JAV taip pat bando paspartinti vakcinų kūrimą po to, kai prezidentas Donaldas Trumpas balandžio mėnesį leido iniciatyvai „Operation Warp Speed“ finansuoti kompanijas federaliniais ištekliais.

Novosibirsko pakraštyje įsikūrusi laboratorija „Vector“, kuri sovietmečiu bandė paversti raupus biologiniu ginklu, vakciną sukūrė panaudodama peptidinius antigenus, arba sintetinius viruso fragmentus, kurie sužadina imuninį atsaką į „Covid-19“.

„Vector“ vakcina yra viena iš kelių trečiojo bandymų etapo vakcinų, o stipriausias jos konkurentes šiuo metu kuria „Moderna Inc.“, Oksfordo universitetas kartu su „AstraZeneca Plc“ ir „Pfizer Inc.“ su „BioNTech SE“.