„Ant kortos pastatyta daug, ginčai gali būti pikti, – sakė D. Frostas. – Ir man neramu, kad šis procesas gali sukelti tam tikrą šaltą nepasitikėjimą tarp mūsų ir ES, galintį išplisti į kitas santykių sritis.“

D. Frostas jau daugelį mėnesių siekia pakeisti protokolą, kurį pats padėjo parengti, tačiau ES ne kartą atsisakė po ilgus metus trukusių derybų vėl pradėti diskusijas.

„Tai stabdo naujos bendraminčių valstybių bendradarbiavimo eros potencialą pasaulyje, kuriam reikia, kad veiksmingai dirbtume kartu“, – pareiškė jis.

Vis dėlto D. Frostas stengėsi nuraminti ES, nuogąstaujančią, kad Didžioji Britanija vienašališkai sieks panaikinti visus galiojančius susitarimus.

„Mūsų pozicija ne tokia, – sakė jis. – Akivaizdu, kad visada reikės specialių Jungtinės Karalystės ir ES sutartinių santykių, apimančių Šiaurės Airiją. Tai – tinkamos pusiausvyros suradimo klausimas.“ 

Didžioji Britanija oficialiai iš ES išstojo 2020 metų sausį, tačiau Bendrijos ekonominėje orbitoje išliko iki šių metų pradžios, kai įsigaliojo naujas, daug laisvesnis laisvosios prekybos susitarimas.

Tuo metu Šiaurės Airijai buvo suteiktas atskiras statusas, dėl kurio ji faktiškai lieka ES bendrojoje prekių rinkoje. Šis sprendimas užkerta kelią realiai sienai su Airija, kuri prieštarautų 1998 metų Didžiojo penktadienio taikos sutarimui, nutraukusiam dešimtmečius trukusį smurtą.

Galiausiai Didžiosios Britanijos konservatorių vyriausybė siekia, kad didžioji dalis patikrinimų būtų panaikinta ir kad būtų tikrinamos tik tos prekės, kurios gali patekti į ES.

Parengta pagal BNS