Ekonomikai prastėjant, valstybei gali tekti gelbėti šalies bankus nuo bankroto suteikiant finansinę paramą, tuo tikslu jai gali tekti skolintis pinigų, Seime sakė Lietuvos banko valdytojas Reinoldijus Šarkinas. Anot jo, neramioje ateityje gali iškilti problemų ir lito stabilumui, tačiau ramina, jog valstybė yra sukaupusi pakankamai eurų, kad esant reikalui išpirktų visus litus.

Jis taip pat tikino, kad, jei būtų leista žmonėms bankrutuoti ir taip nurašyti skolas, bankai žlugtų.

„Visi bankai turi pakankamo kapitalo. Nė vienas pagal šios dienos situaciją nesiruošia bankrutuoti. Mūsų visi bankai vykdo visus veiklos riziką ribojančius normatyvus, yra gerai kapitalizuoti“, – kalbėjo R. Šarkinas Seime. Šiuo metu bankų kapitalo pakankamumas yra 13 proc., o jo minimali leistina riba – 8 proc.

„Kol kas nė vienas bankas pagalbos neprašė. Parodykite, kurioje Europos šalyje buvo taip. Praktiškai vos ne visose buvo sukurti fondai ir vos ne visose buvo teikiama parama bankams.

Pasakyti, kad jokios paramos mūsų bankams nereiks, – taip būtų negalima“, – kalbėjo R. Šarkinas parlamentarams.

Žurnalistams R. Šarkinas sakė neprieštaraujantis reitingų agentūros „Moody‘s“ antradienį paskelbtam vertinimui, jog, šalies ekonomikai sparčiai traukiantis po ankstesnio greito augimo, vyriausybei veikiausiai teks suteikti finansinę paramą vietinio kapitalo bankams.

„Gali būti, be abejo. Šiandien tikrai jos nereikia, bet kas bus ateityje? Ir jei ateityje ta situacija dar blogės, pavyzdžiui, jei bankrutuos dar daug įmonių, kurios turi paskolas ir bankams nebus grąžinti pinigai – turėtų valstybė kažkur pasiskolinti ir suteikti tokią paramą, jei reikės. [...] Kokia parama bus reikalinga, tokia ir turėtų būti. Valstybė gali pasiskolinti bet kuriuo atveju, jei prireiks“, – kalbėjo R. Šarkinas.

Jo nuomone, valstybė problemų turintiems bankams bankrutuoti neleis. „Kas išloš, jei bankrutuos kuris nors bankas, kuriame yra žmonių indėliai, kuriam yra įmonės pasiskolinusiosios, ar kažkas panašaus. Bankrotas neišsprendžia tų klausimų“, – žurnalistams sakė R. Šarkinas.

Jis parlamentarams sakė, jog daugėja atvejų, kai įmonės bankrutuoja prieš pat išmokėdamos paskolas bankams.

Su Tarptautiniu valiutos fondu tarkimės dabar!

Lietuvos banko valdytojas užtikrino parlamentarus, jog lito stabilumui niekas negresia, bet pridūrė – „kol kas“.

„Tikrai jokio pagrindo, jokios grėsmės litui kol kas nėra. Aišku, priklausys toliau, kokia bus padėtis ekonomikoje. Kuo greičiau atsigaus ekonomika, tuo bus geriau. [...] Yra pakankamai užsienio valiutos atsargų, litų išleidžiame tik tiek, kiek turime eurų. Galime supirkti visus litus atgal“, – sakė Lietuvos centrinio banko vadovas.

R. Šarkinas sakė, jog stabilumo rinkai suteiktų planuojamas kurti fondas, kurio lėšas įnėštų komerciniai bankai bei valstybė. Jis teiktų pagalbą bankams, kuriems kiltų problemų.

Be to, jis žada palaikyti siūlymus Lietuvai suderėti pagalbos sutartį su Tarptautiniu valiutos fondu (TVF), kuria naudotųsi, jei iškiltų reikalas.

„Kol kas tikrai Lietuvai skolintis nereikėjo. Bet turėti tokias garantijas, turėti susitarimą su valiutos fondu būtų naudinga, kad bet kam atsitikus bet kada galėtume iš ten pasiskolinti ir žymiai pigiau, nei skolinamės iš bankų. Kas bijo, kad Tarptautinis valiutos fondas iškels kažkokias griežtas sąlygas, bet mūsų priimtas antikrizinis planas yra pakankamai griežtas, tad tariantis su valiutos fondu ne tiek ir sugriežtinimų galėtų atsirasti“, – dėstė R. Šarkinas.

Tartis su Tarptautiniu valiutos fondu dėl potencialios paskolos ne kartą siūlė komercinių bankų analitikai, tačiau vyriausybė į tai atsakydavo aiškinimu, jog tikisi tokios paskolos išvengti, padidinusi mokesčius ir sumažinusi išlaidas. Kita vertus, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto vadovas Kęstutis Glaveckas yra minėjęs, jog dėl paskolos iš TVF valdantieji spręs kovo gale, išvydę, kaip sekasi surinkti šių metų biudžetą.

Paprastai paskola iš TVF yra laikoma požymiu, jog šalis susiduria su rimtais sunkumais.

„Moody‘s“ antradienio apžvalgoje rašo, jog, jei ekonomikos padėtis ar likvidumas pasaulio rinkose dar suprastės, Lietuvos valstybei turbūt nepavyks išvengti paskolos iš TVF ar Europos Sąjungos. Tačiau pabrėžia, jog tokia paskola padidintų investuotojų pasitikėjimą valstybe.

Šarkinas: jei leisite žmonėms bankrutuoti – bankai žlugs

Lietuvos banko vadovas taip pat labai griežtai pasisakė prieš galimybę fiziniams asmenims paskelbti bankrotą. Tokiu atveju jiems nebereikėtų išmokėti sukauptų skolų, tarp jų – bankams.

Pažadas siekti įteisinti tokį bankrotą yra įrašytas į vyriausybės parengto Ekonomikos skatinimo plano projektą.

„Tikrai manau, kad bent bankai šiuo metu nepritartų tokiam dalykui. Kokia būtų nauda Lietuvai, jei sužlugdytume bankus?“, – sakė R. Šarkinas.

Tuo tarpu Lietuvos komerciniams bankams atstovaujančios Lietuvos bankų asociacijos vadovas Stasys Kropas penktadienį tikino, jog bankai neprieštarautų leisti žmonėms bankrutuoti.

„Manau, kad jis galėtų būti naudingas, jei būtų įdėta daug saugiklių, kurie neleistų piktnaudžiauti šita priemone. Tai yra susiję su geresniu informacijos surinkimu apie fizinių asmenų skolas, galimybe keletą kartų naudotis šiuo bankrotu. Turime nesukelti didelių lūkesčių, kad toks bankrotas išspręs dabar kai kurių sunkios būklės mokumo problemas“, – sakė S. Kropas.

Andrius Sytas, Alfa.lt