Europos žmogaus teisių teismas antradienį atmetė už nepavykusį perversmą 1991-ųjų sausį nuteistų Mykolo Burokevičiaus, Juozo Kuolelio ir Leono Bartoševičiaus skundus prieš Lietuvą.

"Skundai atmesti kaip nepagrįsti", - sakė Lietuvos atstovė Europos žmogaus teisių teisme Elvyra Baltutytė.

Nagrinėjo dvejus metus

Perversmininkų skundai Strasbūre buvo priimti nagrinėti 2006-ųjų sausį. Tai buvo pirmosios bylos prieš Lietuvą, dėl kurių Vyriausybei pateikti klausimai dėl sąžinės ir susivienijimų laisvės.

Buvę komunistų partijos nariai skundėsi, kad jų bylos Lietuvos teismuose buvo nagrinėjamos nepagrįstai ilgai ir prašė milijoninių kompensacijų.

Anksčiau buvo skelbta, kad J.Kuolelis prašė jam priteisti 4 mln. 316 tūkst. litų, S.Mickevičius -8 mln.632 mln. litų. M.Burokevičius prašė atlyginti moralinę ir materialinę žalą, bet sumos nenurodė.

Nuosprendis tik keliems kaltininkams

Baudžiamoji byla dėl sąmokslo užgrobti valdžią 1991-ųjų sausį Vilniaus apygardos teisme buvo pradėta nagrinėti 1996 metų lapkritį. Jos nagrinėjimas su didelėmis pertraukomis tęsėsi iki 1999 metų liepos vidurio. 248 puslapių nuosprendį pakaitomis skaitė visi trys kolegijos teisėjai.

Prieš teismą stojo 6 iš 51 kaltinamojo, nes kiti Lietuvos teisėsaugos institucijoms yra nepasiekiami. Be to, vienas nuteistasis - Stanislavas Mickevičius, buvęs radijo stoties "Tarybų Lietuva" redaktorius, nuo bausmės pasislėpė netrukus prieš nuosprendžio paskelbimą ir nesulaikytas iki šiol. Nuosprendžiu skirtos 4 metų laisvės atėmimo bausmės jis dar neatliko.

Paskirtos laisvės atėmimo bausmės

1999 metų rugpjūtį Vilniaus apygardos teismas dėl tyčinių nužudymų bei sunkių kūno sužalojimų organizavimo, antivalstybinių organizacijų kūrimo ir kitų nusikaltimų M.Burokevičių nuteisė kalėti 12 metų. Nuosprendžio paskelbimo įtariamasis laukė būdamas suimtas, todėl nuosprendžio paskelbimo metu jis jau buvo atlikęs pusę nuosprendžiu skirtos laisvės atėmimo bausmės.

5 metų laisvės atėmimo bausme nuteistas J.Kuolelis ir 3 metams nuteistas L.Bartoševičius buvo suimti nuosprendžio paskelbimo dieną.

Skundams nebuvo pagrindo

Europos žmogaus teisių teismas savo sprendime pabrėžė, kad Lietuvą apskundusių perversmininkų byloje būtina remtis istorinėmis bei politinėmis aplinkybėmis, be to, atsižvelgti ir į įvykius iki Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos įsigaliojimo Lietuvoje, t.y. iki 1995 m. birželio 20 d.

Tai buvo būtina dėl to, jog pareiškėjai ne tik įrodinėjo, jog jie persekiojami už veikas, kurios jų padarymo metu nebuvo laikomos nusikaltimais, bet ir apskritai ginčijo Lietuvos nepriklausomybės praradimo bei jos atkūrimo aplinkybes.

Pasak Teisingumo ministerijos pranešimo, pareiškėjai be kita ko teigė, kad jų veiksmai buvo teisėti pagal TSRS įstatymus, o nepriklausoma Lietuvos valstybė atsirado tik po 1991 m. rugpjūčio įvykių Lietuvą pripažinus pasaulio bendrijai.

Teismas pabrėžė, kad dar iki reikiamų Baudžiamojo kodekso pataisų 1990 m. lapkritį buvo aiškiai išreikšta naujos Lietuvos valdžios politinė valia, ir kad pareiškėjai, kaip politiniai vadovai, turėjo suprasti jų tolesnio dalyvavimo LKP/TSKP ir jos pagalbinių organizacijų veikloje, siekiant nuversti teisėtą valdžią, pasekmes.

Įstatymai jau galiojo

Teismas, padaręs išvadą, kad pareiškėjai buvo nuteisti už nusikaltimus, kurie buvo pakankamai aiškiai apibrėžti atkurtosios Lietuvos Respublikos įstatymuose, iš kurių net ir neturint specialaus teisinio išsilavinimo buvo įmanoma aiškiai suprasti ir numatyti jų nesilaikymo pasekmes, konstatavo, konvencijos 7 straipsnis nebuvo pažeistas.

Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 7 straipsnis skelbia, kad nėra bausmės be įstatymo.

Dėl pareiškėjų skundų, susijusių su tariamais Konvencijos 9, 10 ir 11 straipsnių pažeidimais,

(Minties, sąžinės, religijos laisvė, saviraiškos laisvė, susirinkimų ir asociacijos laisvė) imant atskirai ir kartu su Konvencijos 14 straipsniu, Europos žmogaus teisių teismas pastebėjo, kad net jei minėtos pareiškėjų teisės ir buvo apribotos, tokie apribojimai buvo numatyti įstatymo, jais buvo siekiama teisėtų tikslų ir jie buvo proporcingi.

Teismo nuomone, nagrinėjant bylą iš esmės nenustatyta nei viena aplinkybė, kuri leistų teigti buvus minėtų konvencijos straipsnių pažeidimus. Galiausiai Europos žmogaus teisių teismas pabrėžė, kad su pareiškėjais nebuvo elgiamasi diskriminuojančiai.

Strasbūro teismas pažeidimų nerado

Išnagrinėjęs pareiškėjų skundus dėl tariamai pernelyg ilgos baudžiamojo proceso trukmės, teismas nurodė, kad ši byla buvo labai sudėtinga (ją sudarė daugiau nei 300 tomų, apklausta daugiau nei tūkstantis liudytojų, atlikta daugiau nei tūkstantis įvairių ekspertizių ir pan.). Be to, nenustatyta, kad valstybės institucijos (prokuratūra, teismai ir pan.) veikė netinkamai, nepakankamai kruopščiai.

Teismas padarė išvadą, kad bylos nagrinėjimo trukmė atitiko "įmanomai trumpiausio laiko" reikalavimą.

14 žmonių žuvo ir šimtai buvo sužeisti per sovietų okupacinės kariuomenės ir KGB mėginimą nuversti teisėtą Lietuvos valdžią 1991 metų sausio 13 dieną. Būtent dėl šių įvykių buvo nuteistas M.Burokevičius.

M.Burokevičius buvo įvardytas kaip vienas 1991 metų sausio tragiškų įvykių Vilniuje kaltininkų. 1999-aisiais kartu su M.Burokevičiumi buvo nuteisti ir kiti aktyvūs perversmo dalyviai, komunistų partijos nariai - Juozas Jermalavičius, J.Kuolelis, L.Bartoševičius, Jaroslavas Prokopovičius bei kiti.

Visi jie jau yra atlikę bausmę ir išėję į laisvę.

Promaskvietiškos komunistų partijos, kuriai vadovavo M.Burokevičius, veikla Lietuvoje uždrausta 1991 metais.