Savaitės įvykių apžvalga - Anglija.lt
 

Savaitės įvykių apžvalga 

Protestai Heathrow oro uoste

Praėjusią savaitę, per patį vasaros kelionių įkarštį šalia Heathrow oro uosto savaitės trukmės protesto akciją dėl klimato atšilimo surengę aktyvistai turbūt išgąsdino ne vieną keliautoją. Iš Heathrow oro uosto į daugybę pasaulio miestų, o taip pat lietuvių turistų pamėgtas šalis Ispaniją, Turkiją, Egiptą kasdien skrenda dešimtys lėktuvų. Didžiulio turistų srauto apkrautas Heathrow šiomis dienomis per parą aptarnauja apie 220 000 žmonių, tad bet kokia didesnė provokacija galėjo sukelti milžinišką chaosą, kurio įkaitais būtų tapę atostogauti susirengę britai, lietuviai ar kitų tautybių keleiviai.

250 aktyviausių protesto dalyvių šalia oro uosto esančiuose laukuose jau savaitės pradžioje įkūrė palapinių stovyklą. Kas dieną protestuotojų skaičius vis augo, o savaitės pabaigoje viršijo tūkstantį. Nors šios akcijos organizatoriai tikino, kad jų tikslai tik taikūs, Londono policija bei kompanijos BAA, kuri valdo Heathrow oro ustą, atstovai baiminosi galimų riaušių. Taip pat buvo nerimaujama, kad pasaulio dėmesį į klimato atšilimą atkreipti siekiantys protestuotojai gali bandyti sutrikdyti oro uosto darbą.

Tokiam nerimui pagrindo davė prognozuotas dalyvių skaičius – buvo manoma, kad savaitgalį turėtų susirinkti apie 3000 protestuotojų, iš kurių nemažai apšilę nuolatiniuose protestuose per G8 susitikimus.

Kai kurie britų dienraščiai netgi prognozavo, kad oro uosto darbą protestuotojai gali bandyti sutrikdyti sukeldami dirbtinas eiles terminaluose ar įvairiose Heathrow vietose padėtomis butaforinėmis bombomis. Tokiu atveju oro uosto evakuacijos išvengti nebūtų pavykę.

Tačiau nesusirinkus planuotam skaičiui protestutojų, akcija baigėsi be didesnių incidentų ir keleiviai nepatogumų beveik nepatyrė. Tiesa oro uoste buvo dar labiau sugriežtinta apsauga, o tvarką užtikrino daugiau nei tukstantis policininkų. Per savaitės trukmės protestus keli jo dalyviai sulaikyti.

Nors iš Heathrow oro uosto Lėktuvai į Lietuvą neskrenda, tačiau nemažai lietuvių būtent per


Nutrūkęs ryšys

Praėjusios savaitės pabaigoje sutrikus vienos populiariausių pasaulyje nemokamos telefonijos programai „Skype“, nepatogumų patyrė ir Didžiojoje Britanijoje gyvenantys lietuviai.

48 valandas trukęs gedimas pašalintas penktadienį vėlai vakare. Tačiau ir pradėjusi veikti Skype programa dar kurį laiką veikė lėtai. Kompanija pranešė, kad dėl problemos kalta programinė įranga.

Kaip žinia, prieš kelerius metus internete pasirodžiusi ir žaibiškai išpopuliarėjusi Skype programa leidžia internete nemokamai bendrauti dviem ar keliems vartotojams bet kurioje pasaulio vietoje. Dėl savo paprastumo ir dėl to, kad už pokalbius nereikia mokėti, Skype naudojamas daugelyje Lietuvos kompanijų, yra itin populiarus tarp užsienyje gyvenančių lietuvių.

Finansų krizė

Praėjusią savaitę per pasaulį nusiritus finanansų krizei, milijardinius nuostolius patyrė tiek Jungtinių Valstijų, tiek Azijos, tiek Europos rinkos. Stipriausią smūgį patyrė pensijų fondai bei didesnės rizikos fondai, tačiau akcijų biržose smarkiai krito daugybės kompanijų akcijos.

Ekspertų vertinimu finansinė krizė prasidėjo Amerikos nekilnojamojo turto rinkoje ir įvyko dėl pernelyg laisvai dalintų būsto paskolų. Bankams padidinus paskolų palūkanas, daug Amerikos namų ūkių jų mokėti nebeišgalėjo. Pasak ekspertų, kelias dienas trukusią krizę sustiprino ir tai, jog trečiadienį, rugpjūčio 15-ąją, buvo nedarbo diena, tad ketvirtadienį akcijų kainos krito dar žemiau. Anot jų, šią, kaip ir daugumą krizių įtakojo ir psichologiniai veiksniai – investuotojai bijodami, kad krizė užtruks, puolė pardavinėti turimas akcijas. Taip jų vertė smarkiai krito ir įvairios kompanijos patyrė didelių nuostolių.

Vos prasidėjus krizei JAV, Europos ir kitų šalių centriniai bankai ėmėsi priemonių ją sureguliuoti ir į finansų rinkas bendrai įdėjo kelis šimtus milijardų dolerių, o JAV Federalinis bankas taip pat sumažino paskolų bankams palūkanas. To pasekoje situacija stabilizavosi ir šiuo metu rinkos po truputį atsigauna.

Tačiau specialistai nuogąstauja, kad ši krizė gali sulėtinti JAV ekonominį vystymąsi. O to proceso psichologiniai reiškiniai gali būti juntami visame pasaulyje, tuo pačiu ir Lietuvoje, kur ir taip nerimaujama dėl ekonomikos perkaitimo bei nekilnojamojo turto kainų burbulo.

Ekspertai prognozuoja, kad būsto kainoms Didžiojoje Britanijoje didesnės įtakos krizė neturėtų padaryti, tačiau kai kurių analitikų vertinimu, artimiausiu metu gali brangti paskolos nekilnojamam turtui.

Anglija.lt

Protestai Heathrow oro uoste

Praėjusią savaitę, per patį vasaros kelionių įkarštį šalia Heathrow oro uosto savaitės trukmės protesto akciją dėl klimato atšilimo surengę aktyvistai turbūt išgąsdino ne vieną keliautoją. Iš Heathrow oro uosto į daugybę pasaulio miestų, o taip pat lietuvių turistų pamėgtas šalis Ispaniją, Turkiją, Egiptą kasdien skrenda dešimtys lėktuvų. Didžiulio turistų srauto apkrautas Heathrow šiomis dienomis per parą aptarnauja apie 220 000 žmonių, tad bet kokia didesnė provokacija galėjo sukelti milžinišką chaosą, kurio įkaitais būtų tapę atostogauti susirengę britai, lietuviai ar kitų tautybių keleiviai.

250 aktyviausių protesto dalyvių šalia oro uosto esančiuose laukuose jau savaitės pradžioje įkūrė palapinių stovyklą. Kas dieną protestuotojų skaičius vis augo, o savaitės pabaigoje viršijo tūkstantį. Nors šios akcijos organizatoriai tikino, kad jų tikslai tik taikūs, Londono policija bei kompanijos BAA, kuri valdo Heathrow oro ustą, atstovai baiminosi galimų riaušių. Taip pat buvo nerimaujama, kad pasaulio dėmesį į klimato atšilimą atkreipti siekiantys protestuotojai gali bandyti sutrikdyti oro uosto darbą.

Tokiam nerimui pagrindo davė prognozuotas dalyvių skaičius – buvo manoma, kad savaitgalį turėtų susirinkti apie 3000 protestuotojų, iš kurių nemažai apšilę nuolatiniuose protestuose per G8 susitikimus.

Kai kurie britų dienraščiai netgi prognozavo, kad oro uosto darbą protestuotojai gali bandyti sutrikdyti sukeldami dirbtinas eiles terminaluose ar įvairiose Heathrow vietose padėtomis butaforinėmis bombomis. Tokiu atveju oro uosto evakuacijos išvengti nebūtų pavykę.

Tačiau nesusirinkus planuotam skaičiui protestutojų, akcija baigėsi be didesnių incidentų ir keleiviai nepatogumų beveik nepatyrė. Tiesa oro uoste buvo dar labiau sugriežtinta apsauga, o tvarką užtikrino daugiau nei tukstantis policininkų. Per savaitės trukmės protestus keli jo dalyviai sulaikyti.

Nors iš Heathrow oro uosto Lėktuvai į Lietuvą neskrenda, tačiau nemažai lietuvių būtent per


Nutrūkęs ryšys

Praėjusios savaitės pabaigoje sutrikus vienos populiariausių pasaulyje nemokamos telefonijos programai „Skype“, nepatogumų patyrė ir Didžiojoje Britanijoje gyvenantys lietuviai.

48 valandas trukęs gedimas pašalintas penktadienį vėlai vakare. Tačiau ir pradėjusi veikti Skype programa dar kurį laiką veikė lėtai. Kompanija pranešė, kad dėl problemos kalta programinė įranga.

Kaip žinia, prieš kelerius metus internete pasirodžiusi ir žaibiškai išpopuliarėjusi Skype programa leidžia internete nemokamai bendrauti dviem ar keliems vartotojams bet kurioje pasaulio vietoje. Dėl savo paprastumo ir dėl to, kad už pokalbius nereikia mokėti, Skype naudojamas daugelyje Lietuvos kompanijų, yra itin populiarus tarp užsienyje gyvenančių lietuvių.

Finansų krizė

Praėjusią savaitę per pasaulį nusiritus finanansų krizei, milijardinius nuostolius patyrė tiek Jungtinių Valstijų, tiek Azijos, tiek Europos rinkos. Stipriausią smūgį patyrė pensijų fondai bei didesnės rizikos fondai, tačiau akcijų biržose smarkiai krito daugybės kompanijų akcijos.

Ekspertų vertinimu finansinė krizė prasidėjo Amerikos nekilnojamojo turto rinkoje ir įvyko dėl pernelyg laisvai dalintų būsto paskolų. Bankams padidinus paskolų palūkanas, daug Amerikos namų ūkių jų mokėti nebeišgalėjo. Pasak ekspertų, kelias dienas trukusią krizę sustiprino ir tai, jog trečiadienį, rugpjūčio 15-ąją, buvo nedarbo diena, tad ketvirtadienį akcijų kainos krito dar žemiau. Anot jų, šią, kaip ir daugumą krizių įtakojo ir psichologiniai veiksniai – investuotojai bijodami, kad krizė užtruks, puolė pardavinėti turimas akcijas. Taip jų vertė smarkiai krito ir įvairios kompanijos patyrė didelių nuostolių.

Vos prasidėjus krizei JAV, Europos ir kitų šalių centriniai bankai ėmėsi priemonių ją sureguliuoti ir į finansų rinkas bendrai įdėjo kelis šimtus milijardų dolerių, o JAV Federalinis bankas taip pat sumažino paskolų bankams palūkanas. To pasekoje situacija stabilizavosi ir šiuo metu rinkos po truputį atsigauna.

Tačiau specialistai nuogąstauja, kad ši krizė gali sulėtinti JAV ekonominį vystymąsi. O to proceso psichologiniai reiškiniai gali būti juntami visame pasaulyje, tuo pačiu ir Lietuvoje, kur ir taip nerimaujama dėl ekonomikos perkaitimo bei nekilnojamojo turto kainų burbulo.

Ekspertai prognozuoja, kad būsto kainoms Didžiojoje Britanijoje didesnės įtakos krizė neturėtų padaryti, tačiau kai kurių analitikų vertinimu, artimiausiu metu gali brangti paskolos nekilnojamam turtui.

Anglija.lt

 (Komentarų: 0)

Susiję straipsniai:

Susiję straipsniai: