Turintiems lėtinių ligų vien mintis apie galimą kontaktą su koronavirusu gali kelti siaubą. Tačiau, nors tokių atvejų ligos statistika ir atrodo gąsdinančiai, yra daug padidintos rizikos grupės žmonių, kurie visiškai sėkmingai pasveiko, rašoma BBC.

BBC žurnalistė Bryony Hopkins papasakojo, kaip pati galimai susidūrė su Covid-19, pasidomėjo, kaip sekasi žmonėms su sunkiomis lėtinėmis ligomis kovoti su šiuo virusu ir jo pasekmėmis.

Anot Krono liga (lėtinė uždegiminė virškinimo trakto liga) sergančios moters, kai kurie pavyzdžiai įkvepia ir rodo, kad niūrūs skaičiai statistinėse lentelėse nebūtinai pasitvirtina. B. Hopkins liga pasireiškia tuo, kad virškinimo sistema pradeda pulti pati save.

Medikai ją įvardija kaip sudėtingą ir, akivaizdžiai, priskiria ja sergančius pacientus prie padidintos rizikos grupės žmonių. Sergant šia liga, pasakoja savo straipsnyje autorė, yra taikoma imuninę sistemą slopinanti terapija, kuri susilpnina organizmo imunitetą – žmogus daug lengviau gali pasigauti infekciją.

„Kai pasireiškė pirmieji koronavirusiniai simptomai – karštis, nuovargis – naiviai galvojau, kad „tai nėra taip ir blogai“. Kai jūs gyvenate su lėtine liga, jūs gyvenate su perspektyva. Aš išgyvenau sveikatos krizes, kurių nenorėčiau palinkėti net savo pikčiausiam priešui – atviros pilvo operacijos, mano storosios žarnos pašalinimas ir keli įpjovimai su mirties alsavimu šalia“, – pasakoja moteris. Kuomet jai staiga pakilo temperatūra, mintis užplūdo klausimai ir visos tos siaubo istorijos, kurias ji skaitė.

„Ar aš atsidursiu ligoninėje? Man prireiks plaučių ventiliavimo įrangos? Ar aš mirsiu?“ – pasakojo savo įspūdžius apie galimą Covid-19 ligos procesą. Žurnalistė tvirtina, kad neturėjo galimybės pasitikrinti dėl viruso, tačiau jos gydytojas įtarė, kad tai galėjo būti Covid-19. Jai buvo liepta kreiptis į skubiąją pagalbą, jei būklė pablogėtų.

Po aštuonių dienų simptomai palengvėjo. „Mano nuslopinta imuninė sistema padarė gerą darbą“, – pasakojo ji. Žurnalistė tvirtina neesanti viena tokia, kuri serga sunkia liga ir sugebėjo pasveikti nuo koronaviruso. 

„Bandžiau išlikti pozityvi, tačiau iš tiesų buvau persigandusi“

25-erių Khadija iš Lidso nuo pat kūdikystės serga 1-ojo tipo diabetu. Jos kasa nebegamina insulino, todėl išorinė pompa, pritvirtinta prie skrandžio, paskirsto ją jos organizmui.

„Aš buvau iš tikrųjų išsigandusi, kai išgirdau, kad priklausau didelės rizikos kategorijai“, – cituojama ji BBC. – Aš tiesiog galvojau: Aš galiu tai pasigauti, o kas nutiks, jei taip iš tiesų nutiks?' Buvau išsigandusi“.

Khadija gyvena su mama, slaugytoja, kuri kontaktuoja su Covid-19 pacientais, o prieš keturias savaites pradėjo jausti kai kuriuos viruso simptomus.

Jai pradėjo „laužyti kaulus“ ir „buvo sunku kvėpuoti“, kartu su krūtinės skausmais ir aukšta temperatūra. „Iš pradžių panikavau, kai pasireiškė simptomai. Žinojau, kad mano imuninė sistema nėra pati stipriausia“, – prisiminė ji. „Visos naujienos yra apie mirštamumą.

Apie žmonių pasveikimą ir išgyvenimą nieko nekalbama. Įsivaizdavau, kad vos tik nuvykus į ligoninę, gyva iš ten jau nebeišeisiu“, – aiškino moteris.

Į namus iškviesti paramedikai nusprendė, kad Khadijai nėra reikalo vykti į ligoninę. Jie pasiūlė paskambinti specialiu numeriu išsitirti dėl koronavirusu, tačiau prisiskambinti nepavyko.

„Aš stengiausi žiūrėti į viską pozityviai, tačiau buvau išsigandusi“, – sako ji. Po kelių savaičių Khadija atsigavo.

„Aš jaučiausi saugesnė būdama viduje“

37-erių Feya iš Mančesterio gyvena su keliomis lėtinėmis ligomis, įskaitant astmą, dėl kurios ji vartoja steroidus. Steroidai taip pat yra imunosupresantai, kurie organizmą paverčia pažeidžiamu virusui. Prieš karantino paskelbimą Feya jautė didelį nerimą. Žiniasklaidoje jau dominavo žinios apie virusą, moteris apsipirkdama net patyrė panikos priepuolį.

„Tai buvo blogiausias, kokį kada nors buvau patyrusi, – sako ji. – Aš nesijaudinau dėl saviizoliacijos, nes viduje jaučiausi saugesnė.“ Jau po dviejų savaičių Feya pradėjo blogai jaustis: pasireiškė nuovargis ir sunkus kvėpavimas.

Ji aplankė savo šeimos gydytoją, kuris liepė savarankiškai izoliuotis.

Tačiau būklė greitai pablogėjo – „aš tiek kosėjau ir sunkiai kvėpavau“, todėl jos vaikinui teko kviesti greitąją pagalbą. Ten jai pasakė, kad geriau būtų atvykti pačiai, nes visi greitosios pagalbos ekipažai yra labai užimti.

Feya ligoninėje išbuvo penkias valandas, tačiau į palatą taip ir nebuvo paguldyta. Niekas atlikti Covid-19 testo jai nepasiūlė. Simptomai išsilaikė dar keletą savaičių, teko dar sykį kviesti greitąją. Moteris teigia, kad visą tą laikotarpį jautė visišką išsekimą, tačiau vėliau pamažu atsigavo. 

„Galite tai pasigauti ir justi tik silpnus simptomus“

Joe Dunsteriui yra nefrozinis sindromas – inkstų liga, dėl kurios inkstas buvo persodintas dar 2000 m. Jis taip pat gydosi imunosupresantais.

„Kai tai paaiškėjo, kad transplantuotųjų bendruomenė priklauso didelės rizikos grupei, man, žinoma, reikėjo saugotis, todėl grįžau namo ir saviizoliavausi“, – pasakojo jis. Tačiau tai nesutrukdė jam pasireikšti koronaviruso simptomams. Jis mano, kad galbūt užsikrėtė nuo savo žmonos gydytojos, kuri taip pat pasijuto blogai.

„Mes abu kentėjome nuo sunkumo krūtinėje. Iš pradžių įtarėme, kad tai tiesiog nerimo priepuolis, tačiau savaitgalį jau pasijutau ne visai gerai. Jaučiau švokščiantį ir sparčiai besivystantį kosulį“, – cituojamas vyras. Jam taip pat pakilo temperatūra ir kiti koronavirusui būdingi simptomai.

„Kitas kelias dienas jaučiausi blogai. Kosulys ir švokštimas dingo po 10 dienų“, – pasakojo jis, pridurdamas, kad taip ir nepajuto didelės baimės, nes „nesijautė taip blogai, kad reiktų jaudintis“. 

Jie abu su žmona netrukus pasveiko. „Gerai, kai žmonės supranta, kad galima tuo užsikrėsti ir jausti tik silpnus simptomus, o vėliau ir sėkmingai pasveikti“, – džiaugėsi Joe.