Atlyginimai Lietuvoje ir toliau auga – taip skelbia „Sodra“. Skaičiuojama, kad kas trečias šalyje uždirbo 1277 eurus prieš mokesčius ar daugiau. Ženklūs skirtumai matyti tarp regionų: pajamos paskutiniu metu labiausiai augo Širvintose. Tiesa, nors ir atlyginimai auga, didžioji dalis lietuvių vis dar uždirba mažiau nei šalies vidurkis. „Sodra“ taip pat stebi, kad darbo rinkoje daugėja dirbančių vyresnio amžiaus žmonių, tačiau jie uždirba ženkliai mažiau nei jaunesni darbuotojai.

„Sodra“ pristatė, kaip keitėsi darbo užmokestis šalyje, kokie pajamų skirtumai egzistuoja regionuose ir kokios demografinės tendencijos matyti darbo rinkoje. „Sodra“ skaičiuoja, kad vidutinės gyventojų darbo pajamos per metus padidėjo 9,5 proc. ir trečiąjį ketvirtį siekė 1 277 eurus. Tokias ir didesnes draudžiamąsias pajamas uždirba kas trečias dirbantysis.

Gyventojų draudžiamosios pajamos, nuo kurių sumokėtos socialinio draudimo įmokos, trečiąjį šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai ir įvertinus darbo užmokesčio indeksavimą, padidėjo 111 eurų „ant popieriaus“.

„Visus šiuos III ketvirčius darbo pajamų augimas išlieka panašus, pernai stebėjome kiek spartesnį. Vidutiniškai dirbančiojo pajamos šiemet „į rankas“ padidėjo apie 15 proc. arba 104 Eur ir šiandien siekia apie 814 Eur. Keičiasi dirbančiųjų struktūra pagal pajamas. Reikšmingai mažėja dalis uždirbančiųjų pačias mažiausias pajamas“, – komentuoja „Sodros“ Statistikos, analizės ir prognozės skyriaus patarėja Kristina Zitikytė.

K. Zitikytė teigia, kad dažniau pajamų padidėjimą pajaučia mažiausias pajamas uždirbantys gyventojai, kurių darbo pajamų dydis tiesiogiai priklauso nuo MMA. „Sodros“ duomenimis, mažesnes nei minimali mėnesio alga pajamas šį rugsėjį uždirbo 9 proc. darbuotojų, o 2017 metais, prieš įvedant socialinio draudimo įmokų „grindis“, jų dalis siekė 14 proc. Tai reiškia, kad šią kartelę per dvejus metus peržengė 50 tūkst. darbuotojų.

Vis dėlto, nors ir atlyginimai auga, didžioji dalis lietuvių vis dar uždirba mažesnes pajamas nei šalies vidurkis. „Matome, kad didžioji Lietuvos dirbančiųjų dalis gauna pajamas, kurios mažesnės už vidutinį šalies užmokestį. Tarp didžiausias pajamas gaunančiųjų didelių pokyčių nematome, 8 proc. dirbančiųjų gauna pajamas kurios didesnės už maždaug 2500 Eur. (…) Pačias mažiausias pajamas gaunančiųjų dalis išlieka rekordiškose žemumose“, – kalbėjo K. Zitikytė.

Įtakos atlyginimui turi regioniniai skirtumai

Tiriant atlyginimų dydį matyti ženklūs skirtumai šalies regionuose. Priklausomai nuo vietovės vidutinės gyventojų pajamos gali skirtis 30–40 proc.

„Jei analizuotume visus dirbančiuosius ir jų pasiskirstymą pagal savivaldybę tai matome, kad pusė Lietuvos dirbančiųjų dirba 6 iš visų 60 savivaldybių. Didžioji dalis – Vilniaus mieste, apie 22 proc. Taip pat daug Kauno mieste ir rajone, Klaipėdos bei Šiaulių mieste“, – komentuoja „Sodros“ Statistikos, analizės ir prognozės skyriaus patarėja Kristina Zitikytė. Nurodoma, kad pajamų augimas šiose vietose labiausiai lemia šalies darbo užmokesčio tendencijas.

Trečiąjį šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, didžiųjų savivaldybių lyderiais pagal pajamų augimą tapo Kauno miestas ir rajonas, kur vidutinės darbo pajamos augo 10 proc., kai, palyginti, Vilniuje ir Vilniaus rajone augimas siekė 9 proc. Šiauliuose – 8 proc., o Klaipėdoje – 7 proc. Bet žvelgiant apskritai, pajamų augimo rekordininke tapo Širvintų rajono savivaldybė, kur pajamos augo 17 proc., o lėčiausiai – 7 proc. pajamos augo ne tik Klaipėdoje, bet ir Panevėžio miesto, Radviliškio, Pasvalio rajonų savivaldybėse.

„Yra savivaldybių, kur vidutinės darbo pajamos augo sparčiau nei šalies vidurkis, ir yra tokių, kur lėčiau. Tarp sparčiausių išsiskiria Širvintų (17 proc.), Visagino, Prienų (12 proc.). Pavyzdžiui, Širvintų rajone jei pernai apie 22 proc. atsiliko pajamos nuo vidutinio šalies vidurkio tai šiai dienai mažiau. Tuos skirtumus švelniname, bet jie išlieka reikšmingi“, – sako „Sodros“ specialistė. Iš didžiųjų savivaldybių Vilniaus miestas ir toliau išlieka lyderis.

Čia vidutinės pajamos siekia 1 490 eurų, kai, palyginti, Kauno mieste ir rajone maždaug 1 250 eurų, Klaipėdoje – 1 180 eurų, o Šiauliuose – 1 000 eurų. Dar didesni pajamų skirtumai tarp sostinės ir periferinių regionų. Šalčininkų, Skuodo, Vilkaviškio, Kelmės, Pagėgių, Kalvarijos savivaldybėse vidutinės darbo pajamos svyruoja apie 900 eurų ir yra kone 40 proc. mažesnės nei Vilniuje.

Daugėja vyresnių darbuotojų, bet uždirba jie mažiau

„Sodra“ taip pat skelbia, kad Lietuvoje sparčiai daugėja vyresnių nei 55 metų darbuotojų dalis. Nurodoma, kad kas penktas darbuotojas Lietuvoje yra vyresnis nei 55 metų, o 55 metų ir vyresnių darbuotojų vidutinės darbo pajamos yra ketvirtadaliu mažesnės nei 20 metų jaunesnių dirbančiųjų.

„Sodros“ trečiojo šių metų ketvirčio darbo pajamų apžvalgoje pristatyta, kad 55 – 64 metų darbuotojų darbo pajamų augimo tempas siekė 9 proc., palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai ir beveik atitiko vidutinį pajamų augimą šalyje.

55–64 metų amžiaus žmonių grupėje aktyvumas darbo rinkoje mažesnis ir siekia apie 57 proc. Jų vidutinės draudžiamosios pajamos, siekiančios 1144 eurus yra 10 proc. mažesnės nei šalies vidurkis (1277 eurai) ir ženkliai atsilieka nuo 35 – 44 metų amžiaus darbuotojų vidutinių pajamų, kurios siekia 1482 eurus.

„Mūsų visuomenė senėja, tačiau turime kelias labai ryškias grupes, kur gyventojų skaičius panašus. Aktyviausi yra 35 – 54 metų amžiaus gyventojai, tarp jų dirbančių yra 70 proc. ir ši grupė uždirba didžiausias pajamas“, – sako „Sodros“ specialistė ir nurodo, kad tai dažniausiai žmonės, kurie jau užima aukštas pareigas.

„Sodra“ nurodo, kad vyresni darbuotojai dažniausiai dirba nekvalifikuotą darbą: nekvalifikuotų darbininkų, valytojų, namų tvarkytojų, autobusų vairuotojų, mokytojų, dalis siekia iki 50 proc. Mažiausia vyresniųjų dalis būtų susijusi su informacinėmis technologijomis. Vyresni darbuotojai nesudaro nė 5 proc. tokių profesijų, kaip padavėjai, IT specialistai, programų kūrėjai, žmogiškųjų resursų, finansų specialistai.

Kas ketvirtas vadovas vyresnis nei 55 metų. Daugiausiai (40–60 proc.) vyresnio amžiaus vadovų yra tarp seniūnų, vaikų priežiūros paslaugų srities vadovų, švietimo srities vadovų, sveikatinimo paslaugų srities vadovų, teisės aktų leidėjų. Mažiausiai (apie 20 proc.) vyresnio amžiaus vadovų yra tarp reklamos ir viešųjų ryšių srities vadovų, informacinių technologijų ir ryšių paslaugų srities vadovų, žmogiškųjų išteklių srities vadovų, finansinių ir draudimo paslaugų padalinių vadovų. K. Zitikytė pastebi, kad dažniausiai vyresni darbuotojai matomi viešajame sektoriuje, kur vertinama ilgalaikė darbo patirtis.

„Vyresnio amžiaus darbuotojams sunkiau prisitaikyti paklausesnėse šiandien profesijose“, – teigia „Sodros“ specialistė.

„Sodros“ duomenimis, vyresni darbuotojai rečiau varsto Užimtumo tarnybos duris nei, pavyzdžiui, 25 – 35 metų gyventojai, tačiau jas pravėrus jaunas nedarbo draudimo išmoką gauna 3 – 4 mėnesius, o vyresnis jau 5 – 6 mėnesius. Tai rodo, kad susirasti darbą vyresniame amžiuje tampa didesniu iššūkiu

Auga nedarbo išmokų gavėjų skaičius, tai norime priminti, kad tai nereiškia augančio nedarbo lygio. Tik susiję su įstatymų pakeitimais, nedarbo išmokų mokėjimo tvarka, pailgėjo jų trukmė, dėl to tas nedarbo išmokų gavėjų skaičius vidutiniškai ilgesnis“, – prideda specialistė.

Pasak jos, vienas veiksnių, kodėl vyresniems žmonėms sunku įsitvirtinti darbo rinkoje – sveikata. „Jaunesni žmonės daugiau sezoninėmis ligomis serga – gripas, peršalimas, kas trunka trumpiau. O vyresnieji ligomis, kurios susijusios su amžiumi – tai nugaros ir širdies skausmai. Jei susiduriame su dar intensyvesnėmis sveikatos problemomis, nustatomas tam tikras netekto darbingumo lygis, tokiu atveju gaunama netekto darbingumo pensija ir tikimybė susidurti su tuo 55 metų išauga, nes tuomet išauga netekto darbingumo asmenų skaičius“, – sako specialistė.

Šiandien dirba kas trečias dalies darbingumo netekęs vyresnis nei 55 metų gyventojas, kai prieš dešimt metų – kas penktas. Darbuotojų, kurie yra netekę dalies darbingumo, vidutinės darbo pajamos yra trečdaliu mažesnės nei likusių darbuotojų.

Pavyzdžiui, visą mėnesį pilani dirbantieji „į rankas“ gauna apie 811 Eur, o netekto darbingumo pensijos gavėjai – 795 Eur (darbo pajamos kartu su netekto darbingumo pensija.