Sostinės viešbučiui vadovaujantis belgas: tikiuosi, Lietuvoje viskas brangs 

Augančios kainos Lietuvai išeis tik į naudą, netikėtai rėžia Lietuvoje šešerius metus gyvenantis iš Belgijos kilęs „Holiday Inn“ generalinis direktorius ir nekilnojamojo turto valdymo bendrovės „Triangle“ vadovas Baltijos regionui Geertas Snaetas.

Jis tuoj pat paaiškina: kai prekės ir paslaugos kainuoja daugiau, atitinkamai daugiau uždirba ne tik verslininkai, bet ir dirbantieji. Dėl šios priežasties jį piktina sumažintas Pridėtinės vertės mokestis (PVM) apgyvendinimo ir turizmo paslaugoms.

„Nesu labai patenkintas, kad PVM apgyvendinimo paslaugoms buvo sumažintas nuo 21 proc. iki 9 proc., nors neturėčiau to garsiai sakyti. Kodėl sumažintas PVM? Aiškinama, kad, kai jis mažėja, paslaugos atpinga ir atvažiuoja daugiau žmonių. Atsiprašau, bet mes turime padaryti viską, kad paslaugos nebepigtų, mes ir taip esame bene pigiausi. Į Lietuvą turistai nevažiuoja ne dėl to, kad jiems čia per brangu, jie čia nevažiuoja, nes nežino, kas yra Lietuva. Šalyje gyvenu 6-erius metus, o PVM keitėsi jau 4 kartus, tai aukštyn, tai žemyn: tai mes atpingam, tai reikia vėl mokėti daugiau mokesčių, dėl to esu labai piktas“, - kalbėjo G. Snaetas.

Jis viliasi, kad šalies prisijungimas prie euro zonos situaciją kiek pataisys ir paslaugos pamažu vis labiau brangs.

„Paprastai įvedus eurą, nepaisant visų įdėtų pastangų ir žadamų sankcijų, kainos kyla – visi tai žino. Ir tai yra gerai, nes kils ne tik kainos, bet ir algos. Akivaizdu, kad uždirbant 3 000 eurų tikimybė taupyti yra didesnė nei su 300 eurų. Tikiuosi, kad euras leis priartėti prie euro zonos lygio ir šiek tiek pakeis nuomonę apie Lietuvą, kad tai pigi ir skurdi šalis“, - atvirai kalbėjo pašnekovas.

Anot G. Snaeto, vargu ar Lietuva norėtų save pristatyti kaip pigaus poilsio vietą. Atvykus išlaidauti nenorintiems turistams naudos verslui ir valstybei – nedaug.

„Pasižiūrėkime į Turkiją, jos pietinius kurortus, kurie įšoko į pigumo traukinį. Ten esantiems viešbučiams su visomis „ultra viskas įskaičiuota“ programomis sunku išgyventi, dėl to jie yra kas porą metų parduodami ar bankrutuoja. Ten važiuoja žiemoti Belgijos pensininkai, nes jiems pigiau yra apsistoti viešbutyje su „viskas įskaičiuota“, nei savo namuose Belgijoje įjungti šildymą“, - vaizdžiai paaiškina jis.

Be to, G. Snaetas sako, kad mokesčių dydžio svyravimai kenkia verslo deryboms dėl kainų.

„Kasmet bandome padidinti savo prašomas kainas, sakykime, 5 proc., kad būtų nuolatinis augimas, turėtume pinigų investicijoms, darbuotojų motyvacijai ir panašiai. Mes ateiname pas bendrovę ir siūlome kainą, o jie sako, kad PVM sumažėjo ir gal dėl to mes galime sumažinti kainą 5 proc. Jau dabar deramės dėl kainų 2016 m. vasarai su didžiaisiais turų organizatoriais, tvirtiname pajamų ir išlaidų biudžetus. Taigi, jei rugpjūtį bus pranešta, kad PVM bus didinamas, tai jau neturės jokio poveikio – kainos suderėtos ir nustatytos. Šių metų kainos buvo nustatytos pernai, prieš sprendimą mažinti PVM ir tie 12 proc. nepasieks kliento, jie liks viešbučių, kelionių organizatorių ar pardavėjų kišenėse“, - kalba G. Snaetas.

Tačiau, pasak jo, tokios permainos kenkia verslui: sudėtinga planuoti, ar bus netikėtų išlaidų, kiek bus pelno. Viešbučio vadovas įsitikinęs, kad keliautojams kur kas didesnį įspūdį daro Lietuvos paminėjimas „Lonely Planet“, o ne mokesčių naujovės, apie kurias paprastai keliautojai net nesužino.

„Šiemet ir pernai Lietuva sulaukė daug teigiamo dėmesio, žmonės skatinami čia atvažiuoti. Bijau, kad kai atvažiuos daugiau turistų, bus sakoma: aha, PVM sumažinimas duoda rezultatų. Antra vertus, gerai, kad nors apie PVM permainas pranešta anksčiau, nes buvo metų, kai apie tai pranešta likus mėnesiui iki permainų“, - ironizuoja jis.

Stebisi: visi žino, kas nemoka mokesčių

Viešbučio vadovą stebina ir tai, kaip nesusitvarkoma su mokesčių vengiančiais verslais: esą savo segmente kiekvienas verslininkas gali pasakyti, kas mokesčių vengia.

„Susidaro įspūdis, kad tie, kurie nemoka mokesčių, to ir neturi daryti, deja, per pastaruosius keletą metų situacija iš esmės nepasikeitė. Ir dar sakoma, jei 21 proc. PVM yra daug, tai sumažinkime jį iki 9 proc. ir nemokantys mokesčių juos mokės, nes mokėti reikės kur kas mažiau. Tai paslaugą darome tiems, kurie nemoka mokesčių ir man sako, jūs turite būti patenkinti. Aš visiškai nepatenkintas, nes tai kenkia deryboms su mūsų didžiaisiais klientais“, - dėsto G. Snaertas.

Pasak jo, vis tą pačią istoriją tenka girdėti iš naujai ateinančių darbuotojų.

„Mes esame tarptautinis prekės ženklas, su kuriuo galima dirbti įsigijus franšizę, turime išorinius ir vidinius auditorius, bet kai samdome jaunus darbuotojus, išeinančius iš kitų žinomų sostinės restoranų ar viešbučių, jie pasakoja tą pačią istoriją: buvę darbdaviai nemokėjo visų mokesčių, nesumokėjo, kaip buvo sutarta ir panašiai. Žinau, kad reikia kalbėti atsargiai, bet yra didelių bendrovių, kurios nemoka mokesčių ir kiti rinkos dalyviai tai žino: kaip tai gali vykti? Susidaro įspūdis, kad ir mokestiniai patikrinimai vyksta neturint sistemos: kai kurie viešbučiai tikrinami nuolat, nors ten nieko neranda, kitus patikrina porą kartų per penkerius metus ir palieka ramybėje“, - mano viešbučio vadovas.

Veikiausiai dėl to sunkiausia mokesčių našta tenka eiliniam dirbančiajam: norint sumokėti 1000 litų „į rankas“, darbo vieta kainuoja 1 700 litų, taigi, arba „taupoma“ darbuotojo sąskaitą, kai už jį nemokamas sveikatos draudimas, įmokos pensijai, arba nekuriamos darbo vietos apskritai.

„Mokesčiai už darbo vietą Lietuvoje yra artimi 70 proc. - tai yra labai daug. Nežinau priežasties, kodėl šie mokesčiai yra tokie dideli, o kiti yra ypatingai maži arba nerenkami iš viso. Jeigu Lietuva nori turėti daugiau dirbančiųjų, akivaizdu, kad mokesčiai darbui turi mažėti, ypač augant algoms – jie bus paprasčiausiai nelogiški. Mane iki šiol stebina, kad Lietuvoje nėra automobilių mokesčio, atskirai nereikia susimokėti už naudojimąsi kiekvienu keliu“, - vardija užsienietis.

Siūlo Lietuvai daugiau girtis, pavyzdžiui, interneto ryšiu

Viešbučių verslo atstovas sako su kolegomis pasikalbantis, kodėl Baltijos šalys yra menkai žinomos.

„Gal kiek daugiau žinoma Estija dėl savo pasiekimų, ar Ryga dėl daugiau tiesioginių skrydžių. Lietuva, ko gero, yra nežinomiausia iš visų Baltijos valstybių. Natūralu – vien pažymėti valstybės ant žemėlapio nepakanka, jos įvaizdis auga su metais ir tam vien Trakų ar cepelinų nepakanka. Puiku, kad Vilnius yra gražus istorinis centras, kurio senamiestis įtrauktas į UNESCO paveldą, bet yra ir daugiau UNESCO saugomų objektų. Lietuvai reikia priežasties, kuri žmones trauktų atvykti“, - mano pašnekovas.

Pasak jo, viena tokių priežasčių galėtų būti patrauklus interneto pasiekiamumo pateikimas ir keli traukos centrai.

„Kodėl estai yra taip gerai žinomi dėl pažangos informacinių technologijų srityje? Žinoma, prie to prisidėjo „Skype“ sukūrimas ir kiti sprendimai, bet Lietuva tikrai nėra prastesnė, ypač dėl interneto sklaidos. Dabar mano, kaip viešbučio vadovo, pagrindinis rūpestis yra, kad visur pastate visada būtų internetas, nes žmonės be jo negali gyventi. Jeigu viešbutyje dingtų vanduo, turbūt pasiliktų daugiau svečių, nei jame dingus Wi-Fi. Tad jeigu Lietuva šioje srityje yra pasiekusi daug, o ji yra, tai reikia pasakyti pasauliui. Retai kur galima gauti tokį kokybišką ir nemokamą internetą“, - pastebi G. Snaetas.

Kitas pasiekimas, kuriuo jau galima pasidžiaugti, tai – Lietuvos paminėjimas viename žinomiausių tarptautinių leidinių „Lonely Planet“. Lietuva pateko į rekomenduojamų aplankyti vietų dešimtuką.

„Tai, kad „Lonely Planet“ paminėjo Lietuvą kaip vieną turistinių krypčių yra neįtikėtina. Kalbėjau su kolegomis iš kitų viešbučių ir nė vienas nesupranta, kaip Vilnius patraukė bene pagrindinio tarptautinio žurnalo dėmesį, atitinkamai šią žinią kartoja ir mažesnieji žurnalai. Žinoma, tai padarys įtakos turizmui: kai, pavyzdžiui, belgas nueina į Belgijos kelionių agentūrą ir nežino, kur čia jam nuvykus, agentas pataria – vykite į Lietuvą ir jis niekuo nerizikuoja, nes apie Lietuvą rašoma bene kiekviename žurnale, šalis – jau ir euro zonos narė“, - vardija pašnekovas.

Anot jo, galima viltis, kad Lietuva aktyviau domėsis ir skrydžių bendrovės, kurios matydamos daugiau klientų turėtų skraidyti į Lietuvą dažniau.

Paklaustas, ko Lietuvoje, būdamas užsieniečiu, G. Snaetas pasigenda, jis sako, kad kalbant apie verslumą, Lietuvoje trūksta komercinio požiūrio – dėl to sudėtinga rasti gerą pardavimų specialistą.

„Jei jums reikia teisininko, personalo vadovo, finansininko, rinkoje jų yra, visi su labai geru išsilavinimu, tačiau komercinį požiūrį turinčių žmonių yra nedaug. Mums pavyko suformuoti gerą komandą, bet tam reikėjo laiko. Nežinau, ar komercinio požiūrio galima išmokti, veikiausiai tai susiję su kultūra, žmonių mentalitetu“, - svarsto jis.

Vienas ryškiausių jo prisiminimų apie prastą verslumą Lietuvoje buvo apsilankius ne maisto prekių parduotuvėje.

„Užėjęs sakiau „sveiki“, bet ten esančios pardavėjos į mane tik pasižiūrėjo, o kai pradėjau vaikščioti tarp prekių, viena jų ėmė vaikščioti iš paskos. Aš sustoju ir ji sustoja, aš imu eiti ir ji ima eiti – jaučiausi sekamas, gal baimintasi, kad ko nepavogčiau. Po turo po parduotuvę išeidamas pasakau „ačiū“, pardavėjos žiūrėjo su veido išraiška „kas tau negerai“. Laimei, kad dabar tai retas atvejis ir jos tikrai stengiasi parduoti“, - pasakojo G. Snaetas.

Deja, anot jo, Lietuvoje dar tenka susidurti su požiūriu, kad pardavimai yra priskiriami prie administracinio darbo, kai laukiama, kol suskambės telefonas.

„Tada bus atsiliepta ir paklausta „ko norite“. Vakaruose paprastai pardavimų specialistai yra didžiosios bendrovių žvaigždės, kurie uždirba visiems atlyginimą, be jų nėra ir verslo. Norėčiau, kad Lietuvoje žmonės taptų labiau savimi pasitikintys, su jais gera dirbti, tačiau iniciatyvos ir rizikos galėtų būti daugiau. Nežinau, kaip paskatinti žmonių pasitikėjimą savimi, bet jei tai pavyktų, manau, daug naujų galimybių atsivertų, - sako jis. - Žinau, kad yra posakis ramus kaip belgas, bet, manau, ramus kaip lietuvis būtų tiksliau.“

www.anglija.lt

Augančios kainos Lietuvai išeis tik į naudą, netikėtai rėžia Lietuvoje šešerius metus gyvenantis iš Belgijos kilęs „Holiday Inn“ generalinis direktorius ir nekilnojamojo turto valdymo bendrovės „Triangle“ vadovas Baltijos regionui Geertas Snaetas.

Jis tuoj pat paaiškina: kai prekės ir paslaugos kainuoja daugiau, atitinkamai daugiau uždirba ne tik verslininkai, bet ir dirbantieji. Dėl šios priežasties jį piktina sumažintas Pridėtinės vertės mokestis (PVM) apgyvendinimo ir turizmo paslaugoms.

„Nesu labai patenkintas, kad PVM apgyvendinimo paslaugoms buvo sumažintas nuo 21 proc. iki 9 proc., nors neturėčiau to garsiai sakyti. Kodėl sumažintas PVM? Aiškinama, kad, kai jis mažėja, paslaugos atpinga ir atvažiuoja daugiau žmonių. Atsiprašau, bet mes turime padaryti viską, kad paslaugos nebepigtų, mes ir taip esame bene pigiausi. Į Lietuvą turistai nevažiuoja ne dėl to, kad jiems čia per brangu, jie čia nevažiuoja, nes nežino, kas yra Lietuva. Šalyje gyvenu 6-erius metus, o PVM keitėsi jau 4 kartus, tai aukštyn, tai žemyn: tai mes atpingam, tai reikia vėl mokėti daugiau mokesčių, dėl to esu labai piktas“, - kalbėjo G. Snaetas.

Jis viliasi, kad šalies prisijungimas prie euro zonos situaciją kiek pataisys ir paslaugos pamažu vis labiau brangs.

„Paprastai įvedus eurą, nepaisant visų įdėtų pastangų ir žadamų sankcijų, kainos kyla – visi tai žino. Ir tai yra gerai, nes kils ne tik kainos, bet ir algos. Akivaizdu, kad uždirbant 3 000 eurų tikimybė taupyti yra didesnė nei su 300 eurų. Tikiuosi, kad euras leis priartėti prie euro zonos lygio ir šiek tiek pakeis nuomonę apie Lietuvą, kad tai pigi ir skurdi šalis“, - atvirai kalbėjo pašnekovas.

Anot G. Snaeto, vargu ar Lietuva norėtų save pristatyti kaip pigaus poilsio vietą. Atvykus išlaidauti nenorintiems turistams naudos verslui ir valstybei – nedaug.

„Pasižiūrėkime į Turkiją, jos pietinius kurortus, kurie įšoko į pigumo traukinį. Ten esantiems viešbučiams su visomis „ultra viskas įskaičiuota“ programomis sunku išgyventi, dėl to jie yra kas porą metų parduodami ar bankrutuoja. Ten važiuoja žiemoti Belgijos pensininkai, nes jiems pigiau yra apsistoti viešbutyje su „viskas įskaičiuota“, nei savo namuose Belgijoje įjungti šildymą“, - vaizdžiai paaiškina jis.

Be to, G. Snaetas sako, kad mokesčių dydžio svyravimai kenkia verslo deryboms dėl kainų.

„Kasmet bandome padidinti savo prašomas kainas, sakykime, 5 proc., kad būtų nuolatinis augimas, turėtume pinigų investicijoms, darbuotojų motyvacijai ir panašiai. Mes ateiname pas bendrovę ir siūlome kainą, o jie sako, kad PVM sumažėjo ir gal dėl to mes galime sumažinti kainą 5 proc. Jau dabar deramės dėl kainų 2016 m. vasarai su didžiaisiais turų organizatoriais, tvirtiname pajamų ir išlaidų biudžetus. Taigi, jei rugpjūtį bus pranešta, kad PVM bus didinamas, tai jau neturės jokio poveikio – kainos suderėtos ir nustatytos. Šių metų kainos buvo nustatytos pernai, prieš sprendimą mažinti PVM ir tie 12 proc. nepasieks kliento, jie liks viešbučių, kelionių organizatorių ar pardavėjų kišenėse“, - kalba G. Snaetas.

Tačiau, pasak jo, tokios permainos kenkia verslui: sudėtinga planuoti, ar bus netikėtų išlaidų, kiek bus pelno. Viešbučio vadovas įsitikinęs, kad keliautojams kur kas didesnį įspūdį daro Lietuvos paminėjimas „Lonely Planet“, o ne mokesčių naujovės, apie kurias paprastai keliautojai net nesužino.

„Šiemet ir pernai Lietuva sulaukė daug teigiamo dėmesio, žmonės skatinami čia atvažiuoti. Bijau, kad kai atvažiuos daugiau turistų, bus sakoma: aha, PVM sumažinimas duoda rezultatų. Antra vertus, gerai, kad nors apie PVM permainas pranešta anksčiau, nes buvo metų, kai apie tai pranešta likus mėnesiui iki permainų“, - ironizuoja jis.

Stebisi: visi žino, kas nemoka mokesčių

Viešbučio vadovą stebina ir tai, kaip nesusitvarkoma su mokesčių vengiančiais verslais: esą savo segmente kiekvienas verslininkas gali pasakyti, kas mokesčių vengia.

„Susidaro įspūdis, kad tie, kurie nemoka mokesčių, to ir neturi daryti, deja, per pastaruosius keletą metų situacija iš esmės nepasikeitė. Ir dar sakoma, jei 21 proc. PVM yra daug, tai sumažinkime jį iki 9 proc. ir nemokantys mokesčių juos mokės, nes mokėti reikės kur kas mažiau. Tai paslaugą darome tiems, kurie nemoka mokesčių ir man sako, jūs turite būti patenkinti. Aš visiškai nepatenkintas, nes tai kenkia deryboms su mūsų didžiaisiais klientais“, - dėsto G. Snaertas.

Pasak jo, vis tą pačią istoriją tenka girdėti iš naujai ateinančių darbuotojų.

„Mes esame tarptautinis prekės ženklas, su kuriuo galima dirbti įsigijus franšizę, turime išorinius ir vidinius auditorius, bet kai samdome jaunus darbuotojus, išeinančius iš kitų žinomų sostinės restoranų ar viešbučių, jie pasakoja tą pačią istoriją: buvę darbdaviai nemokėjo visų mokesčių, nesumokėjo, kaip buvo sutarta ir panašiai. Žinau, kad reikia kalbėti atsargiai, bet yra didelių bendrovių, kurios nemoka mokesčių ir kiti rinkos dalyviai tai žino: kaip tai gali vykti? Susidaro įspūdis, kad ir mokestiniai patikrinimai vyksta neturint sistemos: kai kurie viešbučiai tikrinami nuolat, nors ten nieko neranda, kitus patikrina porą kartų per penkerius metus ir palieka ramybėje“, - mano viešbučio vadovas.

Veikiausiai dėl to sunkiausia mokesčių našta tenka eiliniam dirbančiajam: norint sumokėti 1000 litų „į rankas“, darbo vieta kainuoja 1 700 litų, taigi, arba „taupoma“ darbuotojo sąskaitą, kai už jį nemokamas sveikatos draudimas, įmokos pensijai, arba nekuriamos darbo vietos apskritai.

„Mokesčiai už darbo vietą Lietuvoje yra artimi 70 proc. - tai yra labai daug. Nežinau priežasties, kodėl šie mokesčiai yra tokie dideli, o kiti yra ypatingai maži arba nerenkami iš viso. Jeigu Lietuva nori turėti daugiau dirbančiųjų, akivaizdu, kad mokesčiai darbui turi mažėti, ypač augant algoms – jie bus paprasčiausiai nelogiški. Mane iki šiol stebina, kad Lietuvoje nėra automobilių mokesčio, atskirai nereikia susimokėti už naudojimąsi kiekvienu keliu“, - vardija užsienietis.

Siūlo Lietuvai daugiau girtis, pavyzdžiui, interneto ryšiu

Viešbučių verslo atstovas sako su kolegomis pasikalbantis, kodėl Baltijos šalys yra menkai žinomos.

„Gal kiek daugiau žinoma Estija dėl savo pasiekimų, ar Ryga dėl daugiau tiesioginių skrydžių. Lietuva, ko gero, yra nežinomiausia iš visų Baltijos valstybių. Natūralu – vien pažymėti valstybės ant žemėlapio nepakanka, jos įvaizdis auga su metais ir tam vien Trakų ar cepelinų nepakanka. Puiku, kad Vilnius yra gražus istorinis centras, kurio senamiestis įtrauktas į UNESCO paveldą, bet yra ir daugiau UNESCO saugomų objektų. Lietuvai reikia priežasties, kuri žmones trauktų atvykti“, - mano pašnekovas.

Pasak jo, viena tokių priežasčių galėtų būti patrauklus interneto pasiekiamumo pateikimas ir keli traukos centrai.

„Kodėl estai yra taip gerai žinomi dėl pažangos informacinių technologijų srityje? Žinoma, prie to prisidėjo „Skype“ sukūrimas ir kiti sprendimai, bet Lietuva tikrai nėra prastesnė, ypač dėl interneto sklaidos. Dabar mano, kaip viešbučio vadovo, pagrindinis rūpestis yra, kad visur pastate visada būtų internetas, nes žmonės be jo negali gyventi. Jeigu viešbutyje dingtų vanduo, turbūt pasiliktų daugiau svečių, nei jame dingus Wi-Fi. Tad jeigu Lietuva šioje srityje yra pasiekusi daug, o ji yra, tai reikia pasakyti pasauliui. Retai kur galima gauti tokį kokybišką ir nemokamą internetą“, - pastebi G. Snaetas.

Kitas pasiekimas, kuriuo jau galima pasidžiaugti, tai – Lietuvos paminėjimas viename žinomiausių tarptautinių leidinių „Lonely Planet“. Lietuva pateko į rekomenduojamų aplankyti vietų dešimtuką.

„Tai, kad „Lonely Planet“ paminėjo Lietuvą kaip vieną turistinių krypčių yra neįtikėtina. Kalbėjau su kolegomis iš kitų viešbučių ir nė vienas nesupranta, kaip Vilnius patraukė bene pagrindinio tarptautinio žurnalo dėmesį, atitinkamai šią žinią kartoja ir mažesnieji žurnalai. Žinoma, tai padarys įtakos turizmui: kai, pavyzdžiui, belgas nueina į Belgijos kelionių agentūrą ir nežino, kur čia jam nuvykus, agentas pataria – vykite į Lietuvą ir jis niekuo nerizikuoja, nes apie Lietuvą rašoma bene kiekviename žurnale, šalis – jau ir euro zonos narė“, - vardija pašnekovas.

Anot jo, galima viltis, kad Lietuva aktyviau domėsis ir skrydžių bendrovės, kurios matydamos daugiau klientų turėtų skraidyti į Lietuvą dažniau.

Paklaustas, ko Lietuvoje, būdamas užsieniečiu, G. Snaetas pasigenda, jis sako, kad kalbant apie verslumą, Lietuvoje trūksta komercinio požiūrio – dėl to sudėtinga rasti gerą pardavimų specialistą.

„Jei jums reikia teisininko, personalo vadovo, finansininko, rinkoje jų yra, visi su labai geru išsilavinimu, tačiau komercinį požiūrį turinčių žmonių yra nedaug. Mums pavyko suformuoti gerą komandą, bet tam reikėjo laiko. Nežinau, ar komercinio požiūrio galima išmokti, veikiausiai tai susiję su kultūra, žmonių mentalitetu“, - svarsto jis.

Vienas ryškiausių jo prisiminimų apie prastą verslumą Lietuvoje buvo apsilankius ne maisto prekių parduotuvėje.

„Užėjęs sakiau „sveiki“, bet ten esančios pardavėjos į mane tik pasižiūrėjo, o kai pradėjau vaikščioti tarp prekių, viena jų ėmė vaikščioti iš paskos. Aš sustoju ir ji sustoja, aš imu eiti ir ji ima eiti – jaučiausi sekamas, gal baimintasi, kad ko nepavogčiau. Po turo po parduotuvę išeidamas pasakau „ačiū“, pardavėjos žiūrėjo su veido išraiška „kas tau negerai“. Laimei, kad dabar tai retas atvejis ir jos tikrai stengiasi parduoti“, - pasakojo G. Snaetas.

Deja, anot jo, Lietuvoje dar tenka susidurti su požiūriu, kad pardavimai yra priskiriami prie administracinio darbo, kai laukiama, kol suskambės telefonas.

„Tada bus atsiliepta ir paklausta „ko norite“. Vakaruose paprastai pardavimų specialistai yra didžiosios bendrovių žvaigždės, kurie uždirba visiems atlyginimą, be jų nėra ir verslo. Norėčiau, kad Lietuvoje žmonės taptų labiau savimi pasitikintys, su jais gera dirbti, tačiau iniciatyvos ir rizikos galėtų būti daugiau. Nežinau, kaip paskatinti žmonių pasitikėjimą savimi, bet jei tai pavyktų, manau, daug naujų galimybių atsivertų, - sako jis. - Žinau, kad yra posakis ramus kaip belgas, bet, manau, ramus kaip lietuvis būtų tiksliau.“

 (Komentarų: 0)

Susiję straipsniai:

Susiję straipsniai: