Kasmet lietuviai vis mažiau Europos Sąjungą (ES) sieja su ekonomine gerove, o ES įvaizdį rečiau įvardija teigiamu, tačiau tai nebūtinai reiškia nusivylimą, sako sociologas dr. Mindaugas Degutis.

Anot pašnekovo, per narystės ES dešimtmetį atsikratėme iliuzijų ir pradėjome suvokti, kad savo gerovę pirmiausiai turime kurti patys.

„ES nebetapatiname su ekonomine gerove ir taip tampame panašesni į senųjų ES valstybių narių piliečius, kurie neturi iliuzijos, esą ES kaip organizacija ar buvimas joje sukurs ypatingai didesnę gerovę, negu tai gali padaryti pačios atskiros šalys“, – kalba sociologas, nuo 2004-ųjų rengiantis „Eurobarometro“ tyrimo Lietuvos ataskaitas.

ES įvaizdį vertiname kritiškiau

Per dešimt Lietuvos narystės ES metų Bendrijos įvaizdis mūsų šalyje tapo nebe toks teigiamas. 2004 metais 60 proc. Lietuvos piliečių teigė, kad ES įvaizdis yra teigiamas. Paskutiniais „Eurobarometro“ duomenimis (2013 metų rudens), taip mano 38 proc. lietuvių. Pasak M. Degučio, teigiamo ES įvaizdžio susilpnėjimas Lietuvoje nebūtinai reiškia nusivylimą.

„Prieš dešimtmetį ar prieš prasidedant ekonominei krizei teigiamą įvaizdį įvardijančių asmenų kiekis buvo neadekvatus. Šiuo metu sumažėjusios teigiamos nuostatos ES atžvilgiu greičiau yra realistiškas, kritiškesnis suvokimas“, – pažymi sociologas.

Organizacijos „Europos socialiniai, teisiniai ir ekonominiai projektai“ (ESTEP) valdybos pirmininko Klaudijaus Manioko teigimu, per 10 metų žmonės suprato, kas iš tiesų yra ES. „Žmonės mažiau ją sieja su tiesiogine gerove, adekvačiau vertina jos galimybes ir išteklius. Tačiau nuotaika ir bendras pasitenkinimas naryste ES kaip buvo, taip ir išlieka labai aukštas. Jis yra vienas aukščiausių ES šalyse“, – pastebi politologas.

Pasak M. Degučio, teigiamu požiūriu į ES lenkiame artimiausius kaimynus. Tačiau tiek mes, tiek mūsų artimiausi kaimynai bei kitos naujosios ES šalys yra kur kas didesni euroentuziastai, palyginti su senosiomis ES narėmis.

„Viena labai pragmatiška tokio entuziazmo priežastis yra ta, kad mes iš ES biudžeto vis dar gauname gerokai daugiau nei į jį sumokame. Visos naujosios narės jaučia finansinę naudą, jau nekalbant apie tai, kad yra atsivėrusios sienos laisvai keliauti, mokytis ir dirbti“, – pažymi sociologas.

Skeptiškiausi tapo labiausiai patenkintais

Prieš stojant į ES, pasak M. Degučio, didžiausi euroskeptikai buvo kaimo gyventojai, žemdirbiai, tačiau per pirmuosius metus jų euroskepticizmą tarsi vėjas nupūtė. Kaimas neretai net labiau palaiko ES nei miestų ar miestelių gyventojai.

Pašnekovo manymu, greičiausiai tai yra susiję su ES parama žemės ūkio veiklai. 2014–2020 m. ES parama žemės ūkiui sudarys apie 17 mlrd. litų. Kaimo plėtrai iš jų bus skiriama apie 7 mlrd. Lt, tiesioginėms išmokoms – apie 10 mlrd. Lt.

2013 m. rudens „Eurobarometro“ duomenimis, gerokai daugiau Lietuvos piliečių (palyginti su 2004 m.) save tapatina ne tik su Lietuva, bet ir su Europa. Šis procentas padidėjo nuo 43 proc. iki 53 proc. (ES vidurkis – 54 proc.).

Lietuva yra viena iš nedaugelio šalių, kurioje europiečiais save laikančių piliečių procentas per pastaruosius 10 metų padidėjo. Tyrimo duomenimis, ekonominės krizės metu europietiškos tapatybės lygis buvo sumažėjęs visose šalyse, tačiau ES drauge sėkmingai tvarkantis su jos pasekmėmis, pasitikėjimas bendra Europos ateitimi vėl didėja.

„Europinė tapatybė suvokiama kaip papildanti nacionalinę tapatybę. Tarpusavyje jos nekonkuruoja. Tai rodo didesnį lietuvių socializacijos laipsnį ES. Lietuviai labiau nei ES vidurkis Sąjungą vertina kaip erdvę judėjimui: daugelis keliauja, gyvena ir uždarbiauja ES valstybėse“, – pažymi K. Maniokas.

Euroskeptikų skaičius auga

Anot K. Manioko, nors euroentuziastų skaičius išlieka didelis, euroskeptikų skaičius auga sąskaita tų, kurie anksčiau buvo nusiteikę neutraliai. Pasak politologo, daugiausia euroskeptikų yra tarp vyresnio amžiaus žmonių.

„Lietuvoje egzistuoja prielaidos negausiai euroskeptinei partijai ar judėjimui. Neveltui paskutiniu metu suaktyvėjo judėjimai dėl žemės pardavimo užsieniečiams, euro. Jie jaučia tam tikrą galimybę, bet apie ryškias ir reikšmingas euroskeptines nuotaikas kalbėti nėra prasmės“, – tikina K. Maniokas.

ESTEP valdybos pirmininkas pabrėžia, kad skeptiškai į ES žiūrinčių asmenų grupės egzistuoja daugumoje Sąjungos šalių. Jo teigimu, yra daug pagrindo manyti, kad euroskepticizmo padaugėjo dėl finansinės krizės, nes dėl jos atsiradusios ekonominės žmonių problemos buvo siejamos su valstybės priklausymu ES. Be to, anot pašnekovo, per dešimt metų žmonės aiškiau suprato, ko gali tikėtis, o ko ne.

Požiūrį lems ekonomika ir geopolitinės krizės atgarsiai

K. Manioko manymu, dabartinis lietuvių požiūris į ES yra sveikas ir adekvatus. O tai, kaip jis keisis ateityje, priklausys nuo ES ekonominės padėties, gebėjimo susidoroti su nesėkmėmis: „ES susidorojo su euro krize, ekonominės perspektyvos gerėja ir jos lemia bendrą požiūrį į ES. Jei padėtis ir toliau gerės, pasitenkinimas ES ir buvimu joje ryškiai galbūt neaugs, tačiau tikrai netaps blogesnis“.

Pasak K. Manioko, išorinių santykių krizė Ukrainoje taip pat yra iššūkis požiūriui į ES. Jo teigimu, Sąjungos reakcija į šią krizę gali koreguoti pasitenkinimą, nes daugelis turbūt pamatys, kad ES šioje krizėje nėra pagrindinis ir vienareikšmiškai vertinamas veikėjas.

„Tačiau jei nebus sukrėtimų, nebus pagrindo ryškiai keistis pasitenkinimo lygiui. Ypač tol, kol mus pasiekia pakankamai didelė ES parama. Kai ji baigsis ar taps mažesnė, tapsime panašesni į senąsias ES valstybes, kurios ją vertina kitaip, įžvelgia kitus privalumus ar trūkumus“, – kalba K. Maniokas.

Savo ruožtu M. Degutis teigia nemanantis, kad lietuvių požiūris į ES ateityje turėtų suprastėti net ir tada, kai nebeturėsime tiek pragmatinės naudos, kiek turime dabar. Anot sociologo, lietuviai puikiai supranta, kad ES reiškia ne vien tik pinigus. Jie vertina tai, kad atsidūrėme erdvėje, kurioje vyrauja kitokios vertybės nei toje, kurioje teko pabuvoti anksčiau.

„Lietuviai vertina tai, kad ištrūkome iš tos erdvės, kurioje nėra vertinama nei žmogaus gyvybė, nei jo teisės. Aš nemanau, kad lietuviai bus patenkinti buvimu ES tol, kol jiems moka pinigus, o kai to nebeliks, viskas apsivers aukštyn kojomis“, – sako M. Degutis.