Studentai būriais traukia į užsienį uždarbiauti - Anglija.lt
 

Studentai būriais traukia į užsienį uždarbiauti 

Statistikams linksniuojant, kad kas trečias jaunuolis yra bedarbis, nemaža dalis jų atsuka nugaras Lietuvai, susikrauna lagaminus ir iškeliauja dirbti į užsienį – dalis vasarai, dalis nesiruošia visai sugrįžti.
Įdarbinimo agentūrų atstovai teigia, kad šiemet jauni žmonės vis dažniau praveria jų duris ir užsienyje nori pasilikti vis ilgesniam laikotarpiui.

Vasara žuvų fabrike
Štai Motiejus, savo rankose beveik laikantis Vilniaus universiteto bioinformatikos bakalaurą, iškeliaus į Didžiąją Britaniją. Tiesa, jis rugsėjo viduryje į Lietuvą planuoja sugrįžti.

„Žuvies fabrike kompiuteriu rūšiuosiu užsakymus. Aš ten esu jau buvęs ir dirbęs. Sulaukiau jų skambučio ir sutikau, nes patrauklus atlyginimas, turiu, kur gyventi, tai tiesiog labai patogu“, – pasakojo jis.
Vaikinas tikino, kad iš Lietuvos išvažiuoti negaila, tačiau čia darbo ieškoti nebandė. Paklaustas, kodėl nebando ieškoti darbo pagal įgytą specialybę, jis atsakė, jog tai tik laikina.

„Ateityje planuoju darbą sieti su specialybe. Kadangi nedirbau, o mokiausi, pinigų neturiu susitaupęs. Ten yra puikios sąlygos užsidirbti nemažai pinigų per trumpą laiką. Kodėl nepasinaudojus tokia galimybe? Pasirinkimui didžiausią įtaką darė pinigai“, – aiškino Motiejus.

Studentė: ten į mane žiūri kaip į žmogų
Trečią vadybos kursą Vilniaus universitete baigusi Joanna šią savaitę iškeliauja laimės ieškoti į Kiprą, kur dirbs kazino arba kavinėje. Į Lietuva studentė planuoja sugrįžti rugsėjo viduryje.

„Prieš dvejus metus Kipre dirbau kavinėje, kur man labai patiko – vadovas į mane, kaip darbuotoją, labai teigiamai žiūrėjo“, – sakė ji.
Joanna, baigusi mokyklą, vasarą dirbo padavėja ir Lietuvoje. Lygindama abi darbo rinkas, ji pastebėjo, jog Kipre darbdaviai darbuotojus vertina visai kitaip.

„Ten į tave žiūrima kaip į asmenybę, žmogų, o ne kaip į mašiną – visai kitoks požiūris nei Lietuvoje. Darbas organizuojamas ir atsakomybė ten paskirstoma taip pat kitaip. Lietuvoje iš tavęs daug reikalauja, o moka mažai, todėl gimtinėje tokio sezoninio darbo niekada nedirbčiau“, – sakė ji.
Mergina tikino, kad per mėnesį uždirbs 700–900 eurų, ir pastebėjo, kad kipriečiai itin atsižvelgia į potencialaus darbuotojo pažintis ir rekomendacijas: „Jeigu ateini su rekomendacijoms, jie linkę tau mokėti daugiau negu prašalaičiui iš gatvės.“

Iškeliaujančių skaičius išaugo
Agentūrų, siūlančių jaunimui įsidarbinti užsienyje pagal įvairias programas, atstovai tikino, kad šiemet norinčiųjų iškeliauti padirbėti padaugėjo.
„Norinčiųjų skaičius išaugo ir daug kas nori išvažiuoti ne tik vasarai, bet ir ilgesniam laikui. Ypač aštuoniolikamečiai – jie į universitetus mokytis nestoja, nori metus padirbėti, užsidirbti ir po to stoti į universitetus, tačiau greičiausiai ne Lietuvoje“, – sakė „East West Consulting“ direktorė Kristina Mečinskaitė.

Anot jos, studentų, ieškančių įsidarbinimo galimybių, skaičius išaugo trečdaliu. „Jie, aišku, nori ten, kur daugiausia moka, tačiau dėl kalbos barjerų dažniausiai renkamasi JAV, Didžioji Britanija, Graikija ir kartais Ispanija. Tuo tarpu Italijoje ir Prancūzijoje nemokantiems vietinės kalbos siūloma atlikti tik stažuotes“, – sakė pašnekovė.

Tiesa, stažuotės stipendija dažnai būna didesnė negu minimumas Lietuvoje, kurį greičiausiai ir gautų jaunuolis, neturintis darbo patirties.
„Lietuvoje vis mažiau darbdavių nori priimti studentus ir už darbą siūlo minimumą. Tai jau geriau kažkur išvažiuoti, pamatyti ir uždirbti šiek tiek daugiau. Dažniausiai jaunuoliai įsidarbina aptarnavimo sferoje – planuojančių dirbti kelis mėnesius niekas nenori imti į rimtus darbus“, – teigė agentūros vadovė.

Ji pastebėjo, kad vis dažniau bendrovės duris praveria neseniai universitetus baigę žmonės. „Jei jie turi pinigų, dažniausiai nori iškeliauti į JAV. Ten siūlome 6–18 mėnesių stažuočių programas, kur dirbi sąlyginai pagal savo specialybę ir gauni kažkokią stipendiją“, – teigė K.Mečinskaitė.
Anot pašnekovės, didžioji dalis įsidarbinusiųjų, pasibaigus sutartims, siekia jas prasitęsti ir Lietuvoje neužsibūna.

Moksleiviai domisi Australija
Su K. Mečinskaitės mintimis sutiko ir agentūros „ZIP Travel“ atstovė Justina Mateikaitė. „Srautai yra nemaži tiek į JAV, tiek į Angliją, netgi labai didelis susidomėjimas Australija. Didžioji dalis įsidarbina aptarnavimo srityje – kavinėse, viešbučiuose“, – sakė ji.

J.Mateikaitė pastebi, kad dėl reikalavimų į JAV dažniausiai vyksta esami studentai, tuo tarpu didžioji dalis jaunuolių trumpam padirbėti keliauja į Didžiąją Britaniją, ypač jei žmogus planuoja stoti į magistrantūrą.
„Didžioji dalis, baigę bakalauro studijas, iškeliauja dirbti ilgesniam laikotarpiui nei vasarai – metams ar daugiau. Moksleiviai itin domisi Australija – baigę mokyklą galvoja, ar verta studijuoti Lietuvoje, ar Australijoje. Kaina ten gal ir aukštesnė, bet, palyginus su uždarbiu, bendra suma išeina ta pati“, – teigė pašnekovė.
Statistikos departamentas praneša, kad pirmąjį šių metų ketvirtį nedarbo lygis tarp jaunimo (15–24 metų) siekė 35,9 proc.

Statistikams linksniuojant, kad kas trečias jaunuolis yra bedarbis, nemaža dalis jų atsuka nugaras Lietuvai, susikrauna lagaminus ir iškeliauja dirbti į užsienį – dalis vasarai, dalis nesiruošia visai sugrįžti.
Įdarbinimo agentūrų atstovai teigia, kad šiemet jauni žmonės vis dažniau praveria jų duris ir užsienyje nori pasilikti vis ilgesniam laikotarpiui.

Vasara žuvų fabrike
Štai Motiejus, savo rankose beveik laikantis Vilniaus universiteto bioinformatikos bakalaurą, iškeliaus į Didžiąją Britaniją. Tiesa, jis rugsėjo viduryje į Lietuvą planuoja sugrįžti.

„Žuvies fabrike kompiuteriu rūšiuosiu užsakymus. Aš ten esu jau buvęs ir dirbęs. Sulaukiau jų skambučio ir sutikau, nes patrauklus atlyginimas, turiu, kur gyventi, tai tiesiog labai patogu“, – pasakojo jis.
Vaikinas tikino, kad iš Lietuvos išvažiuoti negaila, tačiau čia darbo ieškoti nebandė. Paklaustas, kodėl nebando ieškoti darbo pagal įgytą specialybę, jis atsakė, jog tai tik laikina.

„Ateityje planuoju darbą sieti su specialybe. Kadangi nedirbau, o mokiausi, pinigų neturiu susitaupęs. Ten yra puikios sąlygos užsidirbti nemažai pinigų per trumpą laiką. Kodėl nepasinaudojus tokia galimybe? Pasirinkimui didžiausią įtaką darė pinigai“, – aiškino Motiejus.

Studentė: ten į mane žiūri kaip į žmogų
Trečią vadybos kursą Vilniaus universitete baigusi Joanna šią savaitę iškeliauja laimės ieškoti į Kiprą, kur dirbs kazino arba kavinėje. Į Lietuva studentė planuoja sugrįžti rugsėjo viduryje.

„Prieš dvejus metus Kipre dirbau kavinėje, kur man labai patiko – vadovas į mane, kaip darbuotoją, labai teigiamai žiūrėjo“, – sakė ji.
Joanna, baigusi mokyklą, vasarą dirbo padavėja ir Lietuvoje. Lygindama abi darbo rinkas, ji pastebėjo, jog Kipre darbdaviai darbuotojus vertina visai kitaip.

„Ten į tave žiūrima kaip į asmenybę, žmogų, o ne kaip į mašiną – visai kitoks požiūris nei Lietuvoje. Darbas organizuojamas ir atsakomybė ten paskirstoma taip pat kitaip. Lietuvoje iš tavęs daug reikalauja, o moka mažai, todėl gimtinėje tokio sezoninio darbo niekada nedirbčiau“, – sakė ji.
Mergina tikino, kad per mėnesį uždirbs 700–900 eurų, ir pastebėjo, kad kipriečiai itin atsižvelgia į potencialaus darbuotojo pažintis ir rekomendacijas: „Jeigu ateini su rekomendacijoms, jie linkę tau mokėti daugiau negu prašalaičiui iš gatvės.“

Iškeliaujančių skaičius išaugo
Agentūrų, siūlančių jaunimui įsidarbinti užsienyje pagal įvairias programas, atstovai tikino, kad šiemet norinčiųjų iškeliauti padirbėti padaugėjo.
„Norinčiųjų skaičius išaugo ir daug kas nori išvažiuoti ne tik vasarai, bet ir ilgesniam laikui. Ypač aštuoniolikamečiai – jie į universitetus mokytis nestoja, nori metus padirbėti, užsidirbti ir po to stoti į universitetus, tačiau greičiausiai ne Lietuvoje“, – sakė „East West Consulting“ direktorė Kristina Mečinskaitė.

Anot jos, studentų, ieškančių įsidarbinimo galimybių, skaičius išaugo trečdaliu. „Jie, aišku, nori ten, kur daugiausia moka, tačiau dėl kalbos barjerų dažniausiai renkamasi JAV, Didžioji Britanija, Graikija ir kartais Ispanija. Tuo tarpu Italijoje ir Prancūzijoje nemokantiems vietinės kalbos siūloma atlikti tik stažuotes“, – sakė pašnekovė.

Tiesa, stažuotės stipendija dažnai būna didesnė negu minimumas Lietuvoje, kurį greičiausiai ir gautų jaunuolis, neturintis darbo patirties.
„Lietuvoje vis mažiau darbdavių nori priimti studentus ir už darbą siūlo minimumą. Tai jau geriau kažkur išvažiuoti, pamatyti ir uždirbti šiek tiek daugiau. Dažniausiai jaunuoliai įsidarbina aptarnavimo sferoje – planuojančių dirbti kelis mėnesius niekas nenori imti į rimtus darbus“, – teigė agentūros vadovė.

Ji pastebėjo, kad vis dažniau bendrovės duris praveria neseniai universitetus baigę žmonės. „Jei jie turi pinigų, dažniausiai nori iškeliauti į JAV. Ten siūlome 6–18 mėnesių stažuočių programas, kur dirbi sąlyginai pagal savo specialybę ir gauni kažkokią stipendiją“, – teigė K.Mečinskaitė.
Anot pašnekovės, didžioji dalis įsidarbinusiųjų, pasibaigus sutartims, siekia jas prasitęsti ir Lietuvoje neužsibūna.

Moksleiviai domisi Australija
Su K. Mečinskaitės mintimis sutiko ir agentūros „ZIP Travel“ atstovė Justina Mateikaitė. „Srautai yra nemaži tiek į JAV, tiek į Angliją, netgi labai didelis susidomėjimas Australija. Didžioji dalis įsidarbina aptarnavimo srityje – kavinėse, viešbučiuose“, – sakė ji.

J.Mateikaitė pastebi, kad dėl reikalavimų į JAV dažniausiai vyksta esami studentai, tuo tarpu didžioji dalis jaunuolių trumpam padirbėti keliauja į Didžiąją Britaniją, ypač jei žmogus planuoja stoti į magistrantūrą.
„Didžioji dalis, baigę bakalauro studijas, iškeliauja dirbti ilgesniam laikotarpiui nei vasarai – metams ar daugiau. Moksleiviai itin domisi Australija – baigę mokyklą galvoja, ar verta studijuoti Lietuvoje, ar Australijoje. Kaina ten gal ir aukštesnė, bet, palyginus su uždarbiu, bendra suma išeina ta pati“, – teigė pašnekovė.
Statistikos departamentas praneša, kad pirmąjį šių metų ketvirtį nedarbo lygis tarp jaunimo (15–24 metų) siekė 35,9 proc.

 (Komentarų: 1)

Susiję straipsniai:

Susiję straipsniai: