Vieslavas Paškovskis – sėkmingas Lietuvos verslininkas, dar visai neseniai ragavęs emigranto duonos Airijoje. Ten lengva nebuvo, bet jis pasakojo išmokęs vertingą gyvenimo pamoką. Nelengva verslo pradžia buvo ir Lietuvoje, bet V.Paškovskis tikrai nesigaili grįžęs.

V.Paškovskis į Lietuvą su žmona grįžo po ketverių Airijoje praleistų metų. Jis ten dirbo sandėlio vadovu, tuomet dar tik būsima žmona – bare.

„Išvažiavom ieškoti laimės“, – 15min pasakojo jis. Paklaustas, kodėl vieną dieną susikrovė lagaminus, V.Paškovskis aiškino: „Nežinau, čia visi, čia šeima, čia gimtasis kraštas. Čia užaugau, viskas artima. O ten... Kiek ten begyvensi, airiu nebūsi.“

Tačiau vyras nesigaili Airijoje ragavęs emigranto duonos. Jo teigimu, laikas užsienyje yra didelė gyvenimo pamoka.

„Man tai gyvenimo pamoka buvo labai gera. Tu važiavai ten, niekas tau ten nepadės, tu už save atsakai, tikrai buvo sunku, ypač iš pradžių, nors draugai labai padėjo. Kaip gyvenimo pamoka tai ten labai gera – nuvažiuoti metams, dvejiems, trejiems ir pajausti tą skonį. Patarčiau kiekvienam tą išbandyti“, – kalbėjo į Lietuvą grįžęs emigrantas.

Po poros gyvenimo Airijoje metų jis su drauge atskrido į Lietuvą ir susituokė, tuomet grįžo į Airiją užsidirbti, bet jau žinojo, kad gyvens Lietuvoje. Ką darys čia, dar nežinojo.

„Iš tikrųjų mes grįžom, padarėme vestuves, nusprendėme išvažiuoti dar metams. Tada grįžom, pradėjom statyti, žiūrime, kad pinigų neužteks, ir pradėjome kažką galvot. Su žmonos draugės vyru pasėdėjom, pagalvojom, ir nusprendėm“, – V.Paškovskis su žmonos draugės vyru, kuris buvo dirbęs baldų sektoriuje, pradėjo kalbėtis, ką galėtų Lietuvoje nuveikti, ir nutarė kurti būtent baldų gamybos įmonę.

Specializuotus baldus namams ir parduotuvėms gaminanti bendrovė „Genvesta“ buvo įkurta pačiose krizės išvakarėse – 2008 metų vasarį. Nepaisant to, vyrų planai nesugriuvo.

„Mes pradėjome 2008 metų vasario mėnesį. Krizė pradėjo jaustis gegužės mėnesį. Bet mes dar turėjome apie pusę metų tikrai gero darbo, nes namai buvo pastatyti. Visiems reikėjo pabaigti namus įsirengti iki galo. Mes ten turėjome įtemptus metus, vėliau buvo laisviau, bet nebuvo taip, kad neturėjom darbo. Po to pradėjo „važiuoti“ pro truputį – vieni, kiti užsakymai per pažįstamus“, – pasakojo jis.

Dabar įmonėje jau dirba 35 žmonės, darbo netrūksta, tačiau netrūko jo ir krizės metu: „Mes nepajautėme krizės – tikrai daug dirbom. Iš pradžių net labai daug, kol viską sukūrėme.“

V.Paškovskis yra įmonės vadovas, ir, kaip sako, daugiau dirba prie popierių, tačiau ir su staklėmis dirbti moka.

„Ta patirtis, kuri yra sukaupta, yra naudinga – turi visapusiškai sukontroliuoti, patarti, priimti sprendimą. Ateina ir projektuotojai, iš gamybos žmonės paklausti. Aš užaugau su šia įmone, kolega dar prieš tai dirbo šiame versle. Ne problema atsistoti prie staklių ir kažką parodyti, bet dabar labiau prie popierių dirbame“, – pasakojo vyras.

Sukurti įmonę Lietuvoje jam nebuvo lengva, tačiau, verslininko teigimu, svarbiausia yra užsibrėžti tikslą ir jo siekti.

„Buvo tikrai sunku. Svarbiausia užsibrėžti tikslą ir tada eiti prie to tikslo. Apie ką svajojom, linko to ir einam. Mokomės iš savo klaidų“, – tikino V.Paškovskis.

Ar nesigaili, kad grįžo?

„Aš savęs nemačiau ten. Aš gerai ten uždirbdavau, galėjau dirbti, turėjau visas socialines garantijas, bet ten ne mano kraštas. Ten nebūsi toks, kaip čia. Čia yra gimtinė, norisi čia, čia visi pažįstami, visi draugai“, – pasak vyro, žmona, su kuria dabar augina du vaikus, gal ir norėtų ten gyventi, tačiau ir čia gerai, nes tėvynė.

V.Paškovskis sako neįsivaizduojantis nei savęs, nei kolegos sėdinčių namie.

„Mes judame, ieškome naujų klientų“, – sakė jis. Pagal užsakymus Riešėje gyvenančio vyro įmonė baldus gamina Švedijai, Norvegijai, Kaliningradui, Vokietijai, Prancūzijai, Lenkijai, Latvijai, Estijai.

Jurgita Lapienytė