Lietuvoje sveikatos priežiūros finansavimas auga, kokybė - negerėja - Anglija.lt
 

Lietuvoje sveikatos priežiūros finansavimas auga, kokybė - negerėja 

Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetas ir sveikatos priežiūrai skirtas finansavimas auga, tačiau sveikatos priežiūros paslaugų kokybė negerėja.

Tai konstatavo auditą atlikę Valstybės kontrolieriai, vertinę, kaip Valstybinė ligonių kasa planuoja ir vykdo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą, finansuoja įvairias programas.

"Valstybinė ligonių kasa privalo tobulinti biudžeto planavimą, paslaugų kainodaros ir apmokėjimo sistemą, gerinant sveikatos priežiūros paslaugų kokybę. Svarbu, kad Privalomojo sveikatos draudimo fondo augimą pajustų ne tik sveikatos priežiūros specialistai, bet ir pacientai", - pranešime spaudai cituojama valstybės kontrolierė Rasa Budbergytė.

Per pastaruosius ketverius metus šio fondo biudžetas išaugo beveik dvigubai - iki 3 mlrd. 640 mln. litų. Didesnioji papildomų lėšų dalis buvo skiriama medicinos darbuotojų darbo užmokesčiui kelti.

Auditoriai nustatė, kad lėšos, papildomai skirtos sveikatos priežiūros paslaugų kokybei ir prieinamumui gerinti, planuotos nepakankamai efektyviai. Kai kurios gydymo įstaigos nurodė didesnį lėšų poreikį nei sugebėjo jų panaudoti. Auditoriai negalėjo tiksliai nustatyti, kam konkrečiai šios lėšos buvo naudojamos ir kokią naudą jos davė.

Konstatuota, kad šiuo metu galiojanti tvarka neužtikrina, kad pacientai bus gydomi naudojant veiksmingiausius metodus ir jiems nereikės papildomai mokėti už dalį paslaugų: teisės aktai nereglamentuoja, kokių tyrimų ir kiek turi būti atliekama sveikatos draudimo fondo lėšomis.

Už labai panašias ar net vienodas gydytojų specialistų konsultacijas, teikiamas pagal prevencines programas, ir už įprastines konsultacijas, gali būti mokama skirtinga kaina, nors kainų nustatymo metodikoje numatyta, kad to paties lygio medicinos įstaigoms už suteiktas tokias pat paslaugas mokama vienodai.

Auditorių nuomone, Valstybinė ligonių kasa teikia nepakankamą informaciją apie protezavimo laukiančių pacientų eiles. Esant tokiai tvarkai, pacientas nežino, kiek laiko jam teks laukti. Be to, Valstybinė ligonių kasa, nepanaudojusi planuotų lėšų sąnarių protezams įsigyti 2006 ir 2007 m., nepasinaudojo galimybe išmokėti kompensacijas pacientams, protezus įsigijusiems savomis lėšomis.

Valstybės kontrolė Valstybinei ligonių kasai ir Sveikatos apsaugos ministerijai pateikė konkrečias rekomendacijas, kurių įgyvendinimas padėtų tiksliau planuoti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą, tobulinti sveikatos priežiūros paslaugų finansavimo ir apmokėjimo principus.

BNS

BNS naujienas ar jų dalį publikuoti ir/ar kitaip naudoti žiniasklaidos priemonėse bei informacinės visuomenės informavimo priemonėse be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.

Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetas ir sveikatos priežiūrai skirtas finansavimas auga, tačiau sveikatos priežiūros paslaugų kokybė negerėja.

Tai konstatavo auditą atlikę Valstybės kontrolieriai, vertinę, kaip Valstybinė ligonių kasa planuoja ir vykdo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą, finansuoja įvairias programas.

"Valstybinė ligonių kasa privalo tobulinti biudžeto planavimą, paslaugų kainodaros ir apmokėjimo sistemą, gerinant sveikatos priežiūros paslaugų kokybę. Svarbu, kad Privalomojo sveikatos draudimo fondo augimą pajustų ne tik sveikatos priežiūros specialistai, bet ir pacientai", - pranešime spaudai cituojama valstybės kontrolierė Rasa Budbergytė.

Per pastaruosius ketverius metus šio fondo biudžetas išaugo beveik dvigubai - iki 3 mlrd. 640 mln. litų. Didesnioji papildomų lėšų dalis buvo skiriama medicinos darbuotojų darbo užmokesčiui kelti.

Auditoriai nustatė, kad lėšos, papildomai skirtos sveikatos priežiūros paslaugų kokybei ir prieinamumui gerinti, planuotos nepakankamai efektyviai. Kai kurios gydymo įstaigos nurodė didesnį lėšų poreikį nei sugebėjo jų panaudoti. Auditoriai negalėjo tiksliai nustatyti, kam konkrečiai šios lėšos buvo naudojamos ir kokią naudą jos davė.

Konstatuota, kad šiuo metu galiojanti tvarka neužtikrina, kad pacientai bus gydomi naudojant veiksmingiausius metodus ir jiems nereikės papildomai mokėti už dalį paslaugų: teisės aktai nereglamentuoja, kokių tyrimų ir kiek turi būti atliekama sveikatos draudimo fondo lėšomis.

Už labai panašias ar net vienodas gydytojų specialistų konsultacijas, teikiamas pagal prevencines programas, ir už įprastines konsultacijas, gali būti mokama skirtinga kaina, nors kainų nustatymo metodikoje numatyta, kad to paties lygio medicinos įstaigoms už suteiktas tokias pat paslaugas mokama vienodai.

Auditorių nuomone, Valstybinė ligonių kasa teikia nepakankamą informaciją apie protezavimo laukiančių pacientų eiles. Esant tokiai tvarkai, pacientas nežino, kiek laiko jam teks laukti. Be to, Valstybinė ligonių kasa, nepanaudojusi planuotų lėšų sąnarių protezams įsigyti 2006 ir 2007 m., nepasinaudojo galimybe išmokėti kompensacijas pacientams, protezus įsigijusiems savomis lėšomis.

Valstybės kontrolė Valstybinei ligonių kasai ir Sveikatos apsaugos ministerijai pateikė konkrečias rekomendacijas, kurių įgyvendinimas padėtų tiksliau planuoti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą, tobulinti sveikatos priežiūros paslaugų finansavimo ir apmokėjimo principus.

BNS

BNS naujienas ar jų dalį publikuoti ir/ar kitaip naudoti žiniasklaidos priemonėse bei informacinės visuomenės informavimo priemonėse be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.

 (Komentarų: 0)

Susiję straipsniai:

Susiję straipsniai: