Įstojus į Europos Sąjungą, nuo 2004 iki 2009 metų vidutiniškai per metus iš Lietuvos emigruodavo 16 tūkstančių žmonių. 2010 ir 2011 metais šis skaičius gerokai išaugo: 2010 metais išvykimą deklaravo 83 tūkstančiai migrantų, o 2011 metais – 54 tūkstančiai tautiečių. Tikėtina, kad tokį ženklų padidėjimą lėmė įvesta prievolė Lietuvos Respublikos gyventojams mokėti privalomąjį sveikatos draudimą.

2012 metais savo išvykimą iš Lietuvos deklaravo dar 41 tūkstantis žmonių.

Absoliuti dauguma tautiečių svetur išvyko dėl ekonominių priežasčių, tačiau tyrimai rodo, kad sprendimą emigruoti galėjo lemti ir kiti veiksniai: socialinis nesaugumas ir teisingumo trūkumas, prastas darbdavių požiūris į darbuotojus, geresnių karjeros galimybių paieškos ar palankesnės sąlygos studijoms.

Kol specialistai ir politikai analizuoja emigracijos priežastis ir pasekmes, gyvenimo tėkmė nenumaldomai veržiasi pirmyn. Išeivijoje įsikūrę lietuviai gan greitai prisitaikė prie naujų gyvenimo sąlygų bei suformavo naujas, tik lietuviams būdingas kultūrines tradicijas.

Naujoje dirvoje pasėta tradicijų sėkla įsišaknijo, išdygo ir duoda pirmus vaisius. Vis garsiau kalbama apie mažosios Lietuvos kūrimąsi Anglijoje su visais iš Tėvynės perkeltais lietuvių papročiais – šventėmis, pomėgiais ir net maistu. “Ir pasisveikiname lietuviškai, ir pasikalbame lietuviškai, vienas kitą tikrai suprantame. Ir čia lietuviai yra draugiškesni” – teigia lietuvių Londone įkurtame parduotuvių tinkle "Vida & Sons" dirbanti Greta.

2012 metais 79 procentai emigrantų deklaravo savo išvykimą į Europos Sąjungos valstybes nares. Pagal populiarumą tarp emigravusių iš Lietuvos tautiečių pirmoji buvo Jungtinė Karalystė (net 48 procentai visų emigrantų), antroji – Airija (9 procentai).

Jungtinėje Karalystėje šiuo metu gyvena 100-150 tūkstančių lietuvių. Kai kuriais vertinimais – net iki 200 tūkstančių! Pagrindinis lietuvių telkimosi ir bendros veiklos centras Jungtinėje Karalystėje – Londonas, ypač rytinė jo dalis. Didelės lietuvių bendruomenės taip pat veikia Notingeme, Birmingeme, Mančesteryje.

Londone ir jo apylinkėse gyvena apie 70 tūkstančių lietuvių. Šiame mieste tarp lietuvių populiariausias Rytų Londone esantis Niuhamo rajonas.

Natūralu, kad tokios didelės diasporos poreikiams tenkinti Anglijoje pradėjo veiklą daug lietuvių valdomų įmonių, teikiančių įvairias paslaugas. Knygynas ir grožio salonai, odontologijos klinikos ir lietuviško maisto prekybos centrai – tai tik kelios iš veiklos sferų, kuriose lietuviai spėjo įsitvirtinti.

Teisybė ta, jog Anglijoje lietuvių tiek daug, kad jau galima būtų skelbti Mažosios Lietuvos ūkanotame Albione gimimą. Lietuviškos tapatybės žmonių socialiniai mainai jau tampa sau pakankami.

“Iš tikrųjų, mūsų visų čia sukurta Mažoji Lietuva turi tam tikrus atributus, kurie egzistuoja būtent Lietuvoje. <…> Mes, gyvenantys čia, turime praktiškai viską – lietuvišką maistą, pramogas, kurios mums yra suteikiamos lietuvių kalba, lietuvišką televiziją, kuri yra skirta išeiviams ir kurią mes galime bet kada įsijungti, įvairias paslaugas, kurias teikia lietuviai” – pasakoja reklamos agentūrai Londone vadovaujanti Irma.

Daugeliui lietuvių šventinis stalas tampa daugiau nei tik lietuviškų tradicinių patiekalų valgymas. Greičiau, tai dar vienas lietuviškos tapatybės ritualas. Todėl net ir pats paprasčiausias lietuviškas maistas - lietuviška duona – tai daugiau nei maistas. Tai - sakralinis priminimas apie Tėvynės skonį.

Šventiniu laikotarpiu išryškėja bendruomeniškumo siekiai – žmonės noriai eina į lietuviškus renginius, mielai kartu vedasi vaikučius, kurie su Kalėdų Seneliu sveikinasi lietuviškai. Ir nors ne visi organizatoriai gali pasiūlyti aukštos kokybės renginius, tautiečiai, suprasdami bendravimo gimtąja kalba svarbą, į nedidelius trūkumus žiūri daug atlaidžiau. Žinoma, vis daugiau organizatorių iškelia sau tikslą tautiečiams organizuoti tik kokybiškus renginius.

„Tapatybė.LT” – kas antrą šeštadienį per LRT Lituanicą 23.15 val. Lietuvos laiku. Laidą tiesiogiai galima matyti ir portale LRT.LT

Laidos įrašas: http://www.lrt.lt/mediateka/laidos/T/1787/tapatybe.lt

„Tapatybė.LT” informacija