Seimas pagaliau įvykdė tai, ką politikai žadėjo metų metus. Tiesioginiai merų rinkimai, turėję tvirtą daugumos šalies gyventojų palaikymą, įteisinti. Tačiau šis sprendimas rinkėjams entuziazmo nekelia.

Kaip rodo liepą atlikta apklausa, didžioji dalis gyventojų nemano, kad tiesioginiai merų rinkimai taps reikšmingu pokyčiu valstybės gyvenime.

Beveik 43 proc. respondentų įsitikinę, kad įteisinti tiesioginiai merų rinkimai nieko nepakeis. Su entuziazmu į pokyčius žvelgia kiek daugiau nei ketvirtadalis apklausos dalyvių, kas penktas – apskritai neturi nuomonės.

Apklausą atlikusi „Spinter tyrimai“ bendrovė pastebi, jog optimistišką nusiteikimą dažniau rodo 18-35 metų respondentai, didmiesčių gyventojai bei žmonės su aukštuoju išsilavinimu. Daugiausiai skeptikų – tarp vyrų ir rajonų centrų gyventojų.

Ar džiaugiatės, kad Lietuvoje bus tiesioginiai merų rinkimai? (proc.)

Taip - 25,9
Tai nieko nepakeis - 42,8
Ne - 11,3
Nežino / neatsakė - 20,0

V. Dumbliauskas: žmonės nusivylę

Mykolo Romerio universiteto (MRU) docentas Vytautas Dumbliauskas buvo priblokštas tautiečių skepticizmo. Anot jo, apklausos duomenis veikiausiai galima aiškinti bendru gyventojų nusivylimu politika.

„Ne vienas politologas ir politikos apžvalgininkas yra sakęs, kad ryšys tarp piliečių ir valdžios pas mus yra labai prastas. Tai ypatingai pasijaučia vietos savivaldoje. Žmonės, ypatingai provincijoje, mato, kas darosi vietos savivaldoje, kokie ten vyksta žaidimai, kokie merai su savo skandaliukais“, - teigė V. Dumbliauskas.

„Žmonės nusivylę. Reikia liūdėti, jei beveik pusė žmonių pasakė, kad tai nieko nepakeis. Su vietos valdžia reikia kažką daryti“, - pridūrė politologas.

Vis dėlto MRU docentas nemano, jog toks gyventojų nusiteikimas leidžia prognozuoti, kad tiesioginiai merų rinkimai menkai prisidės prie didesnio gyventojų aktyvumo 2015 m. savivaldos rinkimuose.

„Ne. Vis tiek pakils. Įrodyta empiriškai: kada reikia rinktis tarp asmenybių, vis tiek aktyvumas didesnis“, - teigė V. Dumbliauskas.