Tai nėra streikas dėl darbo užmokesčio ar daugiau laisvo laiko. Siekiama užtikrinti, kad pokyčiai ir „modernizacija“ vyktų susitarus. Centrinė valdžia pasinaudojo pandemijos padariniais, kad reikalautų, jog TfL nekeistų darbuotojų pensijų ir darbo sąlygų.

Jie neturi problemų gelbėti bankus ar perduoti mūsų milijardus svarų sterlingų abejotinų sutarčių savo draugams, tačiau atsisako tinkamai finansuoti tokias gyvybiškai svarbias paslaugas kaip viešasis transportas šioje šalyje. Vyriausybė nori, kad Londono metro darbuotojai užpildytų spragą, kurią padarė TfL biudžete, sutikdama su didžiuliu pensijų sumažinimu ir darbo sąlygų pakeitimais, kurie sugriaus mūsų darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą ir sumažintų jų pajamas išėjus į pensiją. „Aslef“ nariai tiesiog nėra pasirengę su tuo susitaikyti“.

Atidėtas pranešimas apie TfL pensijų sistemos planus turi būti paskelbtas penktadienį. TfL teigia, kad pasiūlymų nėra, ir tvirtina, kad streiko nereikia. Tačiau dėl grėsmės pensijoms praėjusiais metais jau buvo surengti šeši RMT metro streikai.

TfL praėjusį spalį paskelbė 69 puslapių „pensijų pasirinkimo dokumentą“, kaip reikalaujama pagal vyriausybės gelbėjimo programas nuo koronaviruso. TfL per metus pensijoms išleidžia apie 330 mln. svarų sterlingų – mažiau nei 400 mln. svarų, kai vyriausybė pirmą kartą pareikalavo sutaupyti.