Kaip patriotizmą supranta naujoji lietuvių karta? - Anglija.lt
 

Kaip patriotizmą supranta naujoji lietuvių karta? 

Užsienio lietuvių reikalus koordinuojantis viceministras Mantvydas Bekešius laidos „Tapatybė.LT“ kūrėjams prisipažįsta besidžiaugiantis galimybe iš arčiau pažinti kitose pasaulio šalyse gyvenančius tautiečius, plėtoti su jais ryšį bei įvairiomis priemonėmis siekti to, kas sujungtų pasaulio lietuvių bendruomenių interesus.

„Kartais draugai pasijuokia iš manęs sakydami, jog retkarčiais esu perdėm patriotiškas. O aš jiems atsakau, kad patriotizmo niekada nebūna per daug. Visiškai pritariu tiems, kurie kartais pastebi, kad lietuviai linkę nuvertinti save bei savo pasiekimus. Aš esu iš tų, kurie didžiuojasi mūsų šalies, mūsų tautos pasiekimais, ir savo kasdieninėje veikloje stengiuosi prie jų prisidėti tiek, kiek galiu“, – sako M.Bekešius.

Užsienio reikalų viceministras teigia, kad nors šiuolaikiniame pasaulyje pagrindinės ryšio priemonės tarp visų po pasaulį išsibarsčiusių lietuvių yra televizija bei internetas, tačiau ne mažiau svarbūs ir tautiečius vienijantys bei tarp jų savotišką ryšį kuriantys simboliai.

„Žinoma, nūdienos pasaulyje simboliai keičiasi. Lietuvių bendruomenėms užsienyje tie simboliai jau kitokie. Dar yra karta tų žmonių, kuriems brangus rūpintojėlis, kaip ir mums visiems svarbi trispalvė ar Vytis, tačiau jaunajai kartai, kuri emigravo, ar išvyko laikinai pagyventi kitoje šalyje, simboliai jau yra kiti – tai akordeonistas Martynas Levickis, Juozas Statkevičius, Žydrūnas Ilgauskas ar Arvydas Sabonis, tai oranžinis kamuolys. Būtent šie simboliai užgauna jų stygas“, – samprotauja viceministras.

Pasak M.Bekešiaus, jaunąją kartą jau galima vadinti pasaulio piliečiais: „Išsitrina sienos, judėjimas darosi laisvas, technologijos atveria plačias galimybes. Dėl šių priežasčių, mano asmenine nuomone, identitetą lietuviams nebus lengva išsaugoti. Tačiau čia vėl galima žiūrėti į tuos tautiečius, kurie kažką sukuria, padaro, kurie plačiąja prasme tampa pasaulio piliečiais, bet širdyje tebelieka lietuviais. Žiniasklaidoje mes matome tokius jaunus, kūrybingus žmones – brolius Dailides, Martyną Levickį. Man atrodo, kad jie visuomet širdyje nešiosis lietuviškumą. Nesvarbu, ar būtum sukūręs stebuklą krepšinio aikštelėje su kamuoliu, ar sukūręs naują programėlę ar tokią didžiulę kompaniją kaip „GetJar“, tu vis tiek atvažiuoji į Lietuvą, rašai knygas, skaitai seminarus, dalyvauji šviesdamas jaunąją kartą, ir vis tiek save laikai lietuviu.“

Lietuvos specialiosios misijos Afganistane vyresniuoju specialistu buvęs Mantvydas Bekešius teigia manantis, jog kiekvienas asmuo savo individualią tapatybę gali įvardinti skirtingai.

„Man asmeniškai atrodo, kad lietuviška tapatybė nėra kažkoks vienas simbolis, nėra kažkoks apibrėžimas. Lietuviška tapatybė yra kiekvieno žmogaus asmeninis santykis su tuo, ką jis laiko Lietuva, su tuo, kas jam yra brangu. Aš pats nebuvau tikruoju emigrantu, nors man teko 3 metus dirbti užsienyje, Afganistane. Tai man tas lietuviškumas buvo Vasario 16-ąją ar Kovo 11-ąją vidury Kabulo sugiedoti himną su tais keliais lietuviais, kurie ten yra. Pasikviesti Kabule tarnaujančius Lietuvos kariškius, pasikviesti bičiulius kaimynus latvius ir vidury Kabulo, tokioje fantasmagoriškoje aplinkoje, tarp kalnų, naktį, šviečiant dideliam mėnuliui, sugiedoti tautinę giesmę, ir, aišku, dar „Ant kalno mūrus“, – prisipažįsta M.Bekešius.

Kita šio šeštadienio laidos „Tapatybė.LT“ tema:

Sparčiai populiarėjančios jaunosios kartos roko grupės „Andrew Flame“ lyderis, finansininko specialybę turintis Andrius Grybauskas neslepia, jog savo patriotiškumą išreiškia dainomis.

„Aš turiu dėkoti seneliams, įdiegusiems mano tėvams vertybes, kurias jie perdavė man, turiu dėkoti savo lietuvių kalbos mokytojoms, kurios pravėrė man akis į poezijos pasaulį ir dėl kurių šiandien pats galiu rašyti dainų tekstus, turiu dėkoti savo draugams, universiteto dėstytojams. Tai, kas aš esu šiandien, yra visų šių žmonių indėlis, visos valstybės indėlis. Todėl ir parašiau dainą „Aš gimiau Lietuvoj“. Laikau save patriotu ir meilę Lietuvai išreiškiu dainomis. Visuomenė tiek daug padarė dėl manęs, kad ir aš turiu surasti būdus, kaip galiu padėti pačiai visuomenei“, – tvirtina muzikantas.

„Tapatybė.LT“ – jau šį šeštadienį per LRT Lituanicą 21:30 val. Londono laiku. Vedėjas Modestas Mastavičius.

Laidą tiesiogiai galima matyti ir portale LRT.lt.

Laidos anonsas:

Užsienio lietuvių reikalus koordinuojantis viceministras Mantvydas Bekešius laidos „Tapatybė.LT“ kūrėjams prisipažįsta besidžiaugiantis galimybe iš arčiau pažinti kitose pasaulio šalyse gyvenančius tautiečius, plėtoti su jais ryšį bei įvairiomis priemonėmis siekti to, kas sujungtų pasaulio lietuvių bendruomenių interesus.

„Kartais draugai pasijuokia iš manęs sakydami, jog retkarčiais esu perdėm patriotiškas. O aš jiems atsakau, kad patriotizmo niekada nebūna per daug. Visiškai pritariu tiems, kurie kartais pastebi, kad lietuviai linkę nuvertinti save bei savo pasiekimus. Aš esu iš tų, kurie didžiuojasi mūsų šalies, mūsų tautos pasiekimais, ir savo kasdieninėje veikloje stengiuosi prie jų prisidėti tiek, kiek galiu“, – sako M.Bekešius.

Užsienio reikalų viceministras teigia, kad nors šiuolaikiniame pasaulyje pagrindinės ryšio priemonės tarp visų po pasaulį išsibarsčiusių lietuvių yra televizija bei internetas, tačiau ne mažiau svarbūs ir tautiečius vienijantys bei tarp jų savotišką ryšį kuriantys simboliai.

„Žinoma, nūdienos pasaulyje simboliai keičiasi. Lietuvių bendruomenėms užsienyje tie simboliai jau kitokie. Dar yra karta tų žmonių, kuriems brangus rūpintojėlis, kaip ir mums visiems svarbi trispalvė ar Vytis, tačiau jaunajai kartai, kuri emigravo, ar išvyko laikinai pagyventi kitoje šalyje, simboliai jau yra kiti – tai akordeonistas Martynas Levickis, Juozas Statkevičius, Žydrūnas Ilgauskas ar Arvydas Sabonis, tai oranžinis kamuolys. Būtent šie simboliai užgauna jų stygas“, – samprotauja viceministras.

Pasak M.Bekešiaus, jaunąją kartą jau galima vadinti pasaulio piliečiais: „Išsitrina sienos, judėjimas darosi laisvas, technologijos atveria plačias galimybes. Dėl šių priežasčių, mano asmenine nuomone, identitetą lietuviams nebus lengva išsaugoti. Tačiau čia vėl galima žiūrėti į tuos tautiečius, kurie kažką sukuria, padaro, kurie plačiąja prasme tampa pasaulio piliečiais, bet širdyje tebelieka lietuviais. Žiniasklaidoje mes matome tokius jaunus, kūrybingus žmones – brolius Dailides, Martyną Levickį. Man atrodo, kad jie visuomet širdyje nešiosis lietuviškumą. Nesvarbu, ar būtum sukūręs stebuklą krepšinio aikštelėje su kamuoliu, ar sukūręs naują programėlę ar tokią didžiulę kompaniją kaip „GetJar“, tu vis tiek atvažiuoji į Lietuvą, rašai knygas, skaitai seminarus, dalyvauji šviesdamas jaunąją kartą, ir vis tiek save laikai lietuviu.“

Lietuvos specialiosios misijos Afganistane vyresniuoju specialistu buvęs Mantvydas Bekešius teigia manantis, jog kiekvienas asmuo savo individualią tapatybę gali įvardinti skirtingai.

„Man asmeniškai atrodo, kad lietuviška tapatybė nėra kažkoks vienas simbolis, nėra kažkoks apibrėžimas. Lietuviška tapatybė yra kiekvieno žmogaus asmeninis santykis su tuo, ką jis laiko Lietuva, su tuo, kas jam yra brangu. Aš pats nebuvau tikruoju emigrantu, nors man teko 3 metus dirbti užsienyje, Afganistane. Tai man tas lietuviškumas buvo Vasario 16-ąją ar Kovo 11-ąją vidury Kabulo sugiedoti himną su tais keliais lietuviais, kurie ten yra. Pasikviesti Kabule tarnaujančius Lietuvos kariškius, pasikviesti bičiulius kaimynus latvius ir vidury Kabulo, tokioje fantasmagoriškoje aplinkoje, tarp kalnų, naktį, šviečiant dideliam mėnuliui, sugiedoti tautinę giesmę, ir, aišku, dar „Ant kalno mūrus“, – prisipažįsta M.Bekešius.

Kita šio šeštadienio laidos „Tapatybė.LT“ tema:

Sparčiai populiarėjančios jaunosios kartos roko grupės „Andrew Flame“ lyderis, finansininko specialybę turintis Andrius Grybauskas neslepia, jog savo patriotiškumą išreiškia dainomis.

„Aš turiu dėkoti seneliams, įdiegusiems mano tėvams vertybes, kurias jie perdavė man, turiu dėkoti savo lietuvių kalbos mokytojoms, kurios pravėrė man akis į poezijos pasaulį ir dėl kurių šiandien pats galiu rašyti dainų tekstus, turiu dėkoti savo draugams, universiteto dėstytojams. Tai, kas aš esu šiandien, yra visų šių žmonių indėlis, visos valstybės indėlis. Todėl ir parašiau dainą „Aš gimiau Lietuvoj“. Laikau save patriotu ir meilę Lietuvai išreiškiu dainomis. Visuomenė tiek daug padarė dėl manęs, kad ir aš turiu surasti būdus, kaip galiu padėti pačiai visuomenei“, – tvirtina muzikantas.

„Tapatybė.LT“ – jau šį šeštadienį per LRT Lituanicą 21:30 val. Londono laiku. Vedėjas Modestas Mastavičius.

Laidą tiesiogiai galima matyti ir portale LRT.lt.

Laidos anonsas:

 (Komentarų: 6)

Susiję straipsniai:

Susiję straipsniai: