Tačiau, duomenys rodo, kad JK gimusių gyventojų skaičius sostinėje žymiai išaugo. Nepaisant ekonominių sutrikimų, kilusių dėl pandemijos, JK gimusių darbuotojų (ir nedirbančiųjų) skaičius pasiekė naują rekordinį lygį.

Nors tai gali būti dėl sunkumų atliekant apklausas pandemijos metu, dėl kurių gali būti dar sunkiau nei įprasta susisiekti su žmonėmis, kurie čia gyvena neilgai, ir kurie gyvena privačiuose nuomojamuose būstuose (kaip daugelis migrantų).

Tyrėjų teigimu, labiau tikėtina, kad žmonės iš tikrųjų išvyksta iš JK. Atsižvelgiant į pandemijos pobūdį ir jos ekonominį bei socialinį poveikį, tai gali būti pagrindinė priežastis.

Migrantai, ypač iš Europos, yra neproporcingai linkę dirbti svetingumo sektoriuje ir kituose paslaugų sektoriuose, kuriems reikalingas tiesioginis kontaktas su žmonėmis, todėl juos ši pandemija nugalėjo greičiausiai ir jie neteko darbo.

Daugeliui universitetų visiškai ar didžiąja dalimi pereinant prie internetinio mokymo, daugelis užsienio studentų galėjo nuspręsti neatvykti į JK arba čia nebegrįžti. Juolab, kad JK per pirmąją pandemijos bangą pasirodė palyginti prastai ir ekonominiu, ir sveikatos požiūriu.

Daugeliui migrantų, ypač iš rytų, vidurio ir pietryčių Europos, ypač tie, kurie neseniai atvyko, pasirinkimas nebuvo lengvas. Netekus darbo toliau mokėti už gana brangų nuomojamą būstą - arba grįžti namo pas šeimą, su mažesnėmis sąnaudomis ir greičiausiai mažesne rizika susirgti Covid.

Taigi panašu, kad didžiąją dalį darbo vietų pandemijos metu prarado ne JK darbuotojai ir dėl to kilo precedento neturinti svetimšalių išvykimo iš JK banga, o nedarbo statistika šalyje mažai pasikeitė. Mat išvykusieji nesiregistruoja darbo biržoje.

Tai savaime yra svarbi įžvalga ir kartu su „furlough“ bei kitomis verslo paramos schemomis padeda paaiškinti, kodėl, nepaisant labai didelio ir nuolatinio BVP kritimo ir gamybos mažėjimo, nedarbas dar nepakilo iki prognozuoto lygio.