Tarptautinis valiutos fondas (TVF) prognozuoja, kad Lietuva ekonomikos krizės greičiausiai išvengs. Tačiau ekonomika susvyruotų, jei smarkiai nukristų būsto kainos, arba jei Lietuvos bankai nuspręstų apriboti paskolas, mano ekspertai.

„Kitų šalių patirtis rodo, kad greitų būsto kainų augimo periodus kartais seka greitas būsto pigimas. Be to, dėl pasaulio finansų rinkų problemų užsienio bankai, kuriems priklauso Lietuvos bankai, gali nuspręsti riboti skolinimą – paklausa Lietuvoje greitai sulėtėtų“, – „kieto nusileidimo“ scenarijų trečiadienį svarstė TVF Europos departamento Šiaurės šalių skyriaus viršininkas Jamesas Morsinkas.
Reklama

Kitas, mažiau tikėtinas pavojus – jei atsigautų būsto rinka, tai bankai vėl pradės tarpusavyje konkuruoti dalindami paskolas, ir taip gali „įsukti“ infliaciją, mano TVF.

Todėl fondas siūlo Lietuvos valdžiai imtis priemonių stabilizuoti makroekonomiką, skatinti „minkštą nusileidimą“, bet tuo pačiu rengtis ir „kietam nusileidimui“.

Vienas siūlymų – skubiai, dar šiais metais, 0,5 proc. BVP sumažinti biudžeto deficitą. Tam, fondo nuomone, užtektų neišmokėti kompensacijų už valstybės negrąžintą nekilnojamąjį turtą, bei padidinti akcizus. Pastarąjį pasiūlymą finansų ministras Rimantas Šadžius vertina palankiai.

Fondas: ruoškitės blogiausiam

J. Morsnikas pabrėžia: pagrindinė TVF prognozė Lietuvai yra „minkštas nusileidimas“, t. y. ekonomikos augimas sulėtės, tačiau didesnių sukrėtimų nebus.

„Taip prognozuojame todėl, kad nors būsto rinka aiškiai atšąla, bet kitos ekonomikos dalys išlieka stiprios. Todėl, nors statybų sektoriuje bus investuojama mažiau, kitur investicijų nemažės, nes pelningumas vis dar aukštas. O nors gyventojai mažiau pirks būstų bei įrangos būstams, tačiau kitų prekių vartojimas nelėtės, nes atlyginimai vis dar augs“, – svarstė J. Morsinkas trečiadienį spaudos konferencijoje Vyriausybėje.

TVF siūlo 2009 metais Vyriausybei dar labiau „veržtis diržus“ ir ruoštis blogiausiam variantui, o 2010 metais pasiekti 0,25 proc. BVP biudžeto pertekliaus.

Tam ekspertai siūlo mažinti biudžeto išlaidas (išskyrus investicinę programą), naikinti pridėtinės vertės bei gyventojų pajamų mokesčių ir socialinių įmokų lengvatas.

Be to, fondo nuomone, vertėtų pasirūpinti, kad komerciniai bankai jau dabar padidintų savo kapitalų dydį, taip pasiruošdami galimoms problemoms ateityje.

Fondo ataskaitoje taip pat užsimenama, kad ekonomikos stabilumui padėtų palengvinta darbo jėgos iš trečių šalių įvežimo tvarka. Dar vienas stabilizuojantis veiksnys galėtų būti griežtesni reikalavimai Vyriausybei kontroliuoti biudžeto išlaidas.

„Manome, kad mūsų pasiūlymai sumažintų „kieto nusileidimo“ rizikas“, – kalbėjo J. Morsinkas.

TVF ataskaitoje giriama Lietuvos komercinių bankų priežiūra, konstatuojama, kad didesnių problemų jie neturi.

Ministras: TVM verta paklausyti

Finansų ministras R. Šadžius spaudos konferencijoje svarstė, kad, nors restitucijos atidėti negalima, tačiau akcizus sparčiau didinti gal ir būtų įmanoma.

„Šiandien turbūt nematyčiau galimybės atidėti restitucinių išmokų, kurios yra numatytos. <...> Pasiūlymai dėl akcizų išties yra labai įdomūs. <...> Manau, kad Seimas priims tam tikrus sprendimus. Tikrai neatmetu galimybės, kad jis galėtų ryžtis toliau didinti alkoholio akcizus“, – svarstė ministras.

Tačiau jis žurnalistams neatsakė, ar jo ministerija siūlys parlamentui atitinkamus teisės aktus. Tik pastebėjo, kad rinkimų metais gali nepavykti kelti mokesčius.

Ministro nuomone, šįmet biudžeto deficitas gali būti mažinamas tik surenkant daugiau mokesčių, o ne „apkarpant“ išlaidas.

„Nededu didelių vilčių, kad sutaupysime daug biudžeto išlaidų. Turbūt didesnė tikimybė – papildomos biudžeto įplaukos. Apie jas šiandien kalbėti irgi per anksti“, – dėstė ministras.

Sprendimą keisti akcizus turėtų priimti Seimas. Jis įsigaliotų ne vėliau nei po pusmečio. Šiais metais buvo padidinti akcizai alkoholiui bei tabakui, bet nebuvo didinti degalams ir kurui.

Ministras gyrė tarptautinio valiutos fondo kompetenciją ir įžvalgas.

„Tarptautinis valiutos fondas turi duomenis apie visas pasaulio ekonomikas, turi unikalias galimybes apibendrinti informaciją, parodyti konkrečiai šaliai tuos ekonominius dėsningumus, kurie lemtų vienokią ar kitokią riziką, ir kuri turi priversti ar paskatinti Lietuvos vadovybę imtis tam tikrų politinių atsakomųjų žingsnių“.

Andrius Sytas, Alfa.lt
wikipedia.org nuotrauka