Tyrimas: grįžusieji iš emigracijos lieka Lietuvoje ir prisideda prie šalies gerovės 

Aukštąjį išsilavinimą turintys žmonės, kurie emigravo iš Lietuvos po 90-ųjų, sugrįžę į Tėvynę reikšmingai prisideda prie šalies gerovės: jie iš užsienio parsiveža tvirtas demokratines vertybes, aukštą darbo kultūrą ir nepakantumą korupcijai, aktyviai kuria visuomenines organizacijas ir padeda keisti kartais pernelyg konservatyvias tautiečių nuostatas, rodo Vytauto Didžiojo universiteto atliktas tyrimas.

Sociologinį-antropologinį tyrimą atliko VDU ir Socialinių inovacijų instituto mokslininkai kartu su kolegomis Kroatijoje, Lenkijoje ir Jungtinėje Karalystėje.

Tyrimo vadovas, VDU Socialinės antropologijos centro vadovas, prof. dr. Vytis Čubrinskas sako, jog didžiausi iššūkiai, su kuriais susiduria sugrįžusieji, yra susiję su darbo kultūra ir paslaugų infrastruktūra – pavyzdžiui, šių žmonių šeimos nariams reikalingos nemokamos lietuvių kalbos pamokos, o jiems patiems labai padėtų vieno langelio sistema socialinėms ir kitoms paslaugoms.

Nepaisant sunkumų, (re)migrantai dažniausiai pasilieka Lietuvoje – dėl geresnių sąlygų suderinti šeimą su karjera, tikina prof. dr. V.Čubrinskas.

Aukštąjį išsilavinimą turintys žmonės, kurie emigravo iš Lietuvos po 90-ųjų, sugrįžę į Tėvynę reikšmingai prisideda prie šalies gerovės: jie iš užsienio parsiveža tvirtas demokratines vertybes, aukštą darbo kultūrą ir nepakantumą korupcijai, aktyviai kuria visuomenines organizacijas ir padeda keisti kartais pernelyg konservatyvias tautiečių nuostatas, rodo Vytauto Didžiojo universiteto atliktas tyrimas.

Sociologinį-antropologinį tyrimą atliko VDU ir Socialinių inovacijų instituto mokslininkai kartu su kolegomis Kroatijoje, Lenkijoje ir Jungtinėje Karalystėje.

Tyrimo vadovas, VDU Socialinės antropologijos centro vadovas, prof. dr. Vytis Čubrinskas sako, jog didžiausi iššūkiai, su kuriais susiduria sugrįžusieji, yra susiję su darbo kultūra ir paslaugų infrastruktūra – pavyzdžiui, šių žmonių šeimos nariams reikalingos nemokamos lietuvių kalbos pamokos, o jiems patiems labai padėtų vieno langelio sistema socialinėms ir kitoms paslaugoms.

Nepaisant sunkumų, (re)migrantai dažniausiai pasilieka Lietuvoje – dėl geresnių sąlygų suderinti šeimą su karjera, tikina prof. dr. V.Čubrinskas.

 (Komentarų: 9)

Susiję straipsniai:

Susiję straipsniai: