Mokslininkai nuo praėjusių metų gruodžio reguliariai PCR testais tyrė daugiau nei 700 tūkst. atsitiktine tvarka atrinktų žmonių. Jie nustatė, kad iki gegužės vidurio, kai dominavo Alfa atmaina, vakcinos labai efektyviai stabdė infekciją. Tačiau nuo tada, kai dominuoja labiau užkrečiama Delta atmaina, vakcinos mažiau blokuoja virusą.

„Mes kol kas nežinome, kaip smarkiai virusas gali plisti tais atvejais, kai COVID-19 užsikrečia paskiepyti žmonės. Pavyzdžiui, jų organizmuose didelis viruso dalelių kiekis gali būti trumpą laiką. Tačiau tas faktas, kad tokių žmonių organizme gali būti didelis viruso kiekis, leidžia manyti, kad iki šiol nepaskiepyti žmonės gali būti ne taip smarkiai apsaugoti nuo Delta atmainos, kaip mes to iki šiol tikėjomės“, – sakė tyrimui vadovavusi profesorė Sarah Walker.

Mokslininkai pabrėžia, kad „realaus pasaulio duomenys“ rodo, kad vakcinos vis dar yra itin efektyvios mažinant į ligonines patenkančių ir nuo koronaviruso mirštančių žmonių skaičius.

Kadangi šio tyrimo metu savanoriams buvo reguliariai atliekami PCR ir antikūnų testai, mokslininkai galėjo stebėti ir tai, kaip laikui bėgant kito imunitetas.

Jie nustatė, kad praėjus dviem savaitėms po antros „Pfizer“ vakcinos suleidimo, ji buvo 85 proc. efektyvi užkertant PCR patvirtintą infekciją – gerokai efektyviau už „AstraZeneca“ vakciną (68 proc.).

Tačiau „Pfizer“ suteikiama apsauga taip pat greičiau „išsivadėdavo“: praėjus trims mėnesiams po antrosios dozės suleidimo ši vakcina užkirto kelia 75 proc. infekcijos atvejų, palyginti su 61 proc. „AstraZeneca“ vakcinos atveju.