Parlamentinės partijos neįvykdė nuo 20 iki 50 proc. prieš ketverius metus rinkėjams duotų pažadų. Nemažai jų net nebandyta įgyvendinti.

Tai rodo Strateginių tyrimų instituto atlikta rinkimų programų stebėsena.

Premjeras patenkintas

Bus visiškai grąžinti prarasti indėliai, žemė, kompensacijos už valstybės išperkamą turtą. Sudarysime realias galimybes neįgaliesiems gyventi visavertį visuomeninį ir profesinį gyvenimą. Jaunimo iki 25 metų 12 mėnesių darbo pajamas apmokestinsime taikydami 15 proc. gyventojų pajamų mokesčio tarifą. Pertvarkysime profesinio mokymo sistemą, kad rengiant darbuotojus būtų atsižvelgiama į darbo jėgos poreikį.

Bendroje Lietuvos socialdemokratų partijos ir Naujosios sąjungos rinkimų programoje iš viso buvo įrašyta 35 konkretūs pažadai. Strateginių tyrimų instituto duomenimis, bent dešimt jų liko neįvykdyti. Trečdalio pažadų net nemėginta įgyvendinti.

„Nieko nėra svarbesnio už pažadėto žodžio vykdymą“, – ketvirtadienį per konferenciją, skirtą rinkimų pažadams, tvirtino premjeras Gediminas Kirkilas.

Jis tikino, kad pagrindinius pažadus socdemai ištesėjo. Anot Vyriausybės vadovo, žadėta, jog iki 2008 metų bendrasis vidaus produktas pakils trečdaliu. Iki metų pabaigos, G. Kirkilo skaičiavimu, jis turėtų padvigubėti.

„Žadėjome padidinti algas, kad vidutinė mėnesio alga siektų 1800 litų. Dabar ji sudaro per 2000 litų. Padidinome atlyginimus beveik visiems biudžetininkams“, – vardijo premjeras.

Pasak jo, Vyriausybė užsimojo suvienodinti visų biudžetininkų atlyginimų skaičiavimo tvarką, t. y. pareiginių algų dydžius susieti su baziniu dydžiu, jau taikomu valstybės politikų, tarnautojų darbo užmokesčiui apskaičiuoti.

„Žadėjome, kad vidutinė senatvės pensija išaugs iki 650 litų. Šiemet ji yra pasiekusi 745 litus, – kalbėjo socialdemokratų lyderis. – Oponentai sakys, kad tai įvyko dėl padidėjusios infliacijos. Tačiau niekas nepasako, kad pernai atlyginimai išaugo beveik 20 proc.“

G. Kirkilas didžiavosi, kad nuo rugsėjo Lietuvoje visi pradinukai mokyklose bus maitinami nemokamai. „Ne visos Skandinavijos valstybės gali tuo pasigirti“, – pabrėžė jis.

Labiausiai premjeras apgailestavo, kad nepavyko įvykdyti pažado įvesti progresinių mokesčių sistemą. „Mes, socialdemokratai, dar kartą pateiksime savo siūlomą modelį. Progresiniai mokesčiai yra būtini, – rankų nenuleisti žadėjo G. Kirkilas. – Nepaisant kiek remiame socialines grupes, verslas yra aktyvesnis ir dėl to didėja socialinė atskirtis. Nėra kito būdo, kaip pasiekti socialinės teisybės, – tik perskirstant pinigus.“

Nei naujos rinkimų sistemos, nei ministerijų

Bene mažiausiai per rinkimus duotų pažadų ištesėjo Darbo partija.

Strateginių tyrimų instituto darbuotojo Antano Klimkevičiaus Laizano skaičiavimu, ši partija rinkėjams buvo pateikusi gana ilgą – 47 – darbų sąrašą. Dvi dešimtys jų liko neįgyvendintos. Be to, daugumos net nebandyta įvykdyti.

„Darbiečiai“ žadėjo pakeisti rinkimų sistemą, kad visi parlamento nariai būtų renkami tik vienmandatėse apygardose, įvesti tiesioginius merų, seniūnų rinkimus, priimti Seimo nario, mero ir seniūno atšaukimo įstatymą, panaikinti apskritis, 3-5 metais mažinti pensinį amžių asmenims, gyvenantiems ir dirbantiems probleminiuose rajonuose, šeimoms, kurių sutuoktinių vidutinis amžius yra iki 45 metų, kompensuoti 100 proc. palūkanų kredito būstui įsigyti ir t. t.

Darbo partija nuo 2004 m. pabaigos iki 2006 m. vasaros buvo valdančiosios koalicijos narė.

Mažumos Vyriausybę metus rėmusi Tėvynės sąjunga iš 35 duotų pažadų neįvykdė 15. Liko neįsteigta Šeimos ir socialinės gerovės bei Žinių ekonomikos ministerijos, neįkurtas bendras Vyriausybės ir Bažnyčios atstovų komitetas, turėjęs parengti religinių bendruomenių veiklos finansavimo modelį, valstybinė žemė nebuvo perduota savivaldybėms ir kt.

Ekspertizės neatliko

Valstiečiai liaudininkai rinkėjams savo programoje buvo įrašę 42 pažadus. Bent 12 liko neįgyvendinti.

Tyrėjai neaptiko, kad valstiečiai liaudininkai būtų dėję pastangų apskritis pertvarkyti į regionų plėtros centrus, o ūkines funkcijas perduoti savivaldybėms, mėginę sumažinti asmeninę verslininko riziką, bandę didinti pareigūnų ir valstybės tarnautojų atsakomybę už priimamus sprendimus, norėję užkirsti kelią smurto patekimui į Internetą ir kompiuterinius žaidimus ir pan.

Kita valdančioji partija – Liberalų ir centro sąjunga – iš 30 duotų pažadų neištesėjo apie 12. Prieš ketverius metus liberalcentristai buvo užsimoję įvertinti kiekvieno naujo teisės akto poveikį, pasitelkdami nepriklausomus ekspertus, suteikti daugiau savarankiškumo mokyklų bendruomenėms, nedelsiant baigti žemės reformą, sudaryti palankias sąlygas kooperacijos plėtotei, telki politines jėgas, kad būtų pasiektas susitarimas dėl Lietuvos ilgalaikių nacionalinių interesų įvardijimo bei įgyvendinimo Europos Sąjungoje.

„Reikia žadėti akiplėšiškai“

Visus ketverius metus opozicijoje buvusi partija „Tvarka ir teisingumas“ rinkėjams buvo pateikusi per 40 darbų sąrašą. Kadencijos pabaigoje 16 pažadų liko už borto.

Nebuvo pereita prie dviejų rūmų – aukštesniųjų ir žemesniųjų – parlamentinės sistemos, neįvesta aiški ir skaidri darbo atlyginimo sistema, per Seimo rinkimus neatsisakyta partinių sąrašų, nesumažintas fizinių asmenų pajamų mokestis mažas ir vidutines pajamas gaunantiems žmonėms ir pan.

Politikai įsitikinę, kad be pažadų per rinkimus apsieiti negalima. „Reikia žadėti profesionaliai ir net akiplėšiškai, kitaip tavęs neišgirs. Tautiečiai iš politikų nori greitai ir daug“, – kalbėjo liberalcentristas Algis Čaplikas.

Partijos „Tvarka ir teisingumas“ frakcijos seniūnas Valentinas Mazuronis Strateginių tyrimų instituto atliktą darbą pavadino neobjektyviu. Kai kurie įregistruoti projektai, anot parlamentaro, liko nepastebėti.

V. Mazuronio teigimu, kai kurių dalykų, pavyzdžiui, įvesti dvejus parlamentų rūmus, net nemėginta inicijuoti, nes matyta, jog to priimti šansų nėra. „Bandyti ką nors keisti būnant Seime niekas netrukdo, tačiau realiai tai įvykdyti sunku. Valdančioji dauguma blokuoja daugelį opozicijos siūlymų“, – tvirtino politikas.

Jūratė Skėrytė, Alfa.lt