Tyrimo išvados: imunitetas nuo koronaviruso susiformuoja tik 6-iems mėnesiams 

Imunitetas, apsaugantis nuo kartotinio užsikrėtimo žmogaus koronavirusais, įgyjamas tik šešetui mėnesių. Šią žinią išplatino atitinkamą tyrimą atlikę specialistai iš Amsterdamo universiteto.

Tokios tyrimo išvados verčia suabejoti idėjos dėl vadinamųjų imuniteto pasų įvedimo prasmingumu, kurią gana palankiai vertina kai kurių šalių vyriausybės. Nuo COVID-19 pasveikę asmenys, esą, galėtų gauti tokius pasus, patvirtinančius, kad vėl užsikrėsti jie negali, todėl niekuo nerizikuodami galėtų padėti prikelti smukusias ekonomikas, rašoma portale euronews.com.

Minėto tyrimo iniciatoriai stebėjo 10 vyresnių nei 35 metai vyrų. Jiems buvo atliekami testai antikūnų lygiui po užsikrėtimo kuriuo nors iš keturių sezoninių žmogaus koronavirusų nustatyti.

Šie vyrai, anksčiau turėję 27–40 metų, buvo testuojami kas tris arba kas šešis mėnesius. Mokslininkai išsiaiškino, kad laikotarpis, kuriam tęsiantis turimas apsauginis imunitetas koronavirusams, yra stebėtinai trumpas.

Jie atkreipė dėmesį į dažnus kartotinio užsikrėtimo atvejus praėjus 12 mėnesių po pasveikimo ir akivaizdų antikūnų lygio kritimą, kai nuo ligos tebūna praėję 6 mėnesiai. Specialistai akcentavo, kad biologiniu požiūriu keturios žmogaus koronaviruso padermės nėra panašios ir mažai ką turi bendro, išskyrus tai, kad jų sukeliama liga pasireiškia persišaldymo simptomais.

„Vis dėlto trumpalaikis imunitetas susiformuoja bet kuriuo atveju, nors antikūnų lygis sparčiai krenta. Toks pastebėjimas galėtų būti viena iš bendrųjų žmogaus koronavirusų charakteristikų“, – nurodo specialistai.

„Jei SARS-CoV-2 veikimas ateityje supanašėtų su sezoninio koronaviruso, derėtų tikėtis panašios eigos“, – toliau nurodoma tyrimo išvadose. Remdamiesi tyrimo rezultatais, mokslininkai skeptiškai vertina kai kurių šalių vyriausybių sumanymą įvesti vadinamuosius imuniteto pasus ir išdavinėti juos nuo koronavirusinės infekcijos pasveikusiems piliečiams.

Toks pasas, esą, galėtų būti traktuojamas kaip savotiškas leidimas keliauti ir ne taip griežtai laikytis būtinojo saugaus atstumo.

„Kadangi apsauginis imunitetas praėjus 6 mėnesiams po ligos gali būti prarastas, tikimybė, kad pavyks įgyti veiksmingą kolektyvinį imunitetą yra beveik niekinė“, – rašoma tyrimo išvadose.

Didžiosios Britanijos sveikatos apsaugos sekretorius Mattas Hancockas praeitą savaitę pareiškė, kad vyriausybė rengia sertifikavimo sistemą, kuriai įsigaliojus nuo COVID-19 pasveikusiems asmenims būtų leista vėl imtis tam tikros veiklos.

Jis taip pat užsiminė apie šiuo metu bandomus antikūnų testus, kurių rezultatas paaiškėja po 20 minučių. M. Hancocko paminėtų testų veiksmingumas tikrinamas testuojant 4 tūkst. pacientų. Jei testai pasiteisintų kaip veiksmingi, juos, esą, būtų galima pradėti naudoti visos šalies mastu.

„Išsiaiškinus konkretų antikūnų lygį, bus paprasčiau nuspręsti, ar asmenį galima priskirti mažesnės rizikos grupei, atsižvelgiant į tikimybę užsikrėsti koronavirusu, nuo jo numirti ir jį platinti“, – sakė M. Hancockas.

Italijoje pirmadienį buvo pradėti plataus masto tyrimai, kurių tikslas – išsiaiškinti COVID-19 serologinį paplitimą (patogenų paplitimą populiacijoje). Šalies Sveikatos ministerijos ir Raudonojo Kryžiaus draugijos iniciatyva 150 tūkst. žmonių iš 2 tūkst. savivaldybių bus atlikti kraujo testai antikūnų lygiui nustatyti.

Iš asmenų, kurių kraujyje bus nustatyta antikūnų, bus paimti nosies landų tepinėliai, kuriuos ištyrus paaiškės, ar tie asmenys yra koronaviruso nešiotojai ir ar nuo jų galima užsikrėsti.

Kol kas neatrasta jokių medikamentų arba gydymo metodikų, kurias pasitelkus būtų galima išgydyti naujojo koronaviruso sukeliamą ligą, pareikalavusią daugiau nei 345 tūkst. žmonių gyvybių visame pasaulyje (Johnso Hopkinso universiteto suvestinės duomenys).

Remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) skelbiama informacija, šiuo metu vykdomas 10-ies galimų vakcinų klinikinis įvertinimas; su dar 114 vykdomi pirminiai bandymai.

Praeitą savaitę Oksfordo universitetas paskelbė pranešimą apie antrąjį vakcinos kūrimo etapą. Testuojant kuriamą vakciną, tyrimuose turėtų dalyvauti daugiau nei 10 tūkst. suaugusiųjų ir vaikų.

Imunitetas, apsaugantis nuo kartotinio užsikrėtimo žmogaus koronavirusais, įgyjamas tik šešetui mėnesių. Šią žinią išplatino atitinkamą tyrimą atlikę specialistai iš Amsterdamo universiteto.

Tokios tyrimo išvados verčia suabejoti idėjos dėl vadinamųjų imuniteto pasų įvedimo prasmingumu, kurią gana palankiai vertina kai kurių šalių vyriausybės. Nuo COVID-19 pasveikę asmenys, esą, galėtų gauti tokius pasus, patvirtinančius, kad vėl užsikrėsti jie negali, todėl niekuo nerizikuodami galėtų padėti prikelti smukusias ekonomikas, rašoma portale euronews.com.

Minėto tyrimo iniciatoriai stebėjo 10 vyresnių nei 35 metai vyrų. Jiems buvo atliekami testai antikūnų lygiui po užsikrėtimo kuriuo nors iš keturių sezoninių žmogaus koronavirusų nustatyti.

Šie vyrai, anksčiau turėję 27–40 metų, buvo testuojami kas tris arba kas šešis mėnesius. Mokslininkai išsiaiškino, kad laikotarpis, kuriam tęsiantis turimas apsauginis imunitetas koronavirusams, yra stebėtinai trumpas.

Jie atkreipė dėmesį į dažnus kartotinio užsikrėtimo atvejus praėjus 12 mėnesių po pasveikimo ir akivaizdų antikūnų lygio kritimą, kai nuo ligos tebūna praėję 6 mėnesiai. Specialistai akcentavo, kad biologiniu požiūriu keturios žmogaus koronaviruso padermės nėra panašios ir mažai ką turi bendro, išskyrus tai, kad jų sukeliama liga pasireiškia persišaldymo simptomais.

„Vis dėlto trumpalaikis imunitetas susiformuoja bet kuriuo atveju, nors antikūnų lygis sparčiai krenta. Toks pastebėjimas galėtų būti viena iš bendrųjų žmogaus koronavirusų charakteristikų“, – nurodo specialistai.

„Jei SARS-CoV-2 veikimas ateityje supanašėtų su sezoninio koronaviruso, derėtų tikėtis panašios eigos“, – toliau nurodoma tyrimo išvadose. Remdamiesi tyrimo rezultatais, mokslininkai skeptiškai vertina kai kurių šalių vyriausybių sumanymą įvesti vadinamuosius imuniteto pasus ir išdavinėti juos nuo koronavirusinės infekcijos pasveikusiems piliečiams.

Toks pasas, esą, galėtų būti traktuojamas kaip savotiškas leidimas keliauti ir ne taip griežtai laikytis būtinojo saugaus atstumo.

„Kadangi apsauginis imunitetas praėjus 6 mėnesiams po ligos gali būti prarastas, tikimybė, kad pavyks įgyti veiksmingą kolektyvinį imunitetą yra beveik niekinė“, – rašoma tyrimo išvadose.

Didžiosios Britanijos sveikatos apsaugos sekretorius Mattas Hancockas praeitą savaitę pareiškė, kad vyriausybė rengia sertifikavimo sistemą, kuriai įsigaliojus nuo COVID-19 pasveikusiems asmenims būtų leista vėl imtis tam tikros veiklos.

Jis taip pat užsiminė apie šiuo metu bandomus antikūnų testus, kurių rezultatas paaiškėja po 20 minučių. M. Hancocko paminėtų testų veiksmingumas tikrinamas testuojant 4 tūkst. pacientų. Jei testai pasiteisintų kaip veiksmingi, juos, esą, būtų galima pradėti naudoti visos šalies mastu.

„Išsiaiškinus konkretų antikūnų lygį, bus paprasčiau nuspręsti, ar asmenį galima priskirti mažesnės rizikos grupei, atsižvelgiant į tikimybę užsikrėsti koronavirusu, nuo jo numirti ir jį platinti“, – sakė M. Hancockas.

Italijoje pirmadienį buvo pradėti plataus masto tyrimai, kurių tikslas – išsiaiškinti COVID-19 serologinį paplitimą (patogenų paplitimą populiacijoje). Šalies Sveikatos ministerijos ir Raudonojo Kryžiaus draugijos iniciatyva 150 tūkst. žmonių iš 2 tūkst. savivaldybių bus atlikti kraujo testai antikūnų lygiui nustatyti.

Iš asmenų, kurių kraujyje bus nustatyta antikūnų, bus paimti nosies landų tepinėliai, kuriuos ištyrus paaiškės, ar tie asmenys yra koronaviruso nešiotojai ir ar nuo jų galima užsikrėsti.

Kol kas neatrasta jokių medikamentų arba gydymo metodikų, kurias pasitelkus būtų galima išgydyti naujojo koronaviruso sukeliamą ligą, pareikalavusią daugiau nei 345 tūkst. žmonių gyvybių visame pasaulyje (Johnso Hopkinso universiteto suvestinės duomenys).

Remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) skelbiama informacija, šiuo metu vykdomas 10-ies galimų vakcinų klinikinis įvertinimas; su dar 114 vykdomi pirminiai bandymai.

Praeitą savaitę Oksfordo universitetas paskelbė pranešimą apie antrąjį vakcinos kūrimo etapą. Testuojant kuriamą vakciną, tyrimuose turėtų dalyvauti daugiau nei 10 tūkst. suaugusiųjų ir vaikų.

 (Komentarų: 0)

Susiję straipsniai:

Susiję straipsniai: