„Jei Švedija būtų užpulta ir kreiptųsi į mus pagalbos ir paramos, mes ją suteiktume“, – po susitarimo pasirašymo sakė B. Johnsonas.

Jo teigimu, deklaracijos pasirašymas praėjus kelioms dienoms po Pergalės Europoje dienos minėjimo yra „liūdna ironija“, tačiau ji buvo būtina dėl „niūrių aplinkybių“, Rusijai įsiveržus į Ukrainą.

Kalbėdamas per bendrą spaudos konferenciją Švedijoje britų premjeras apibūdino Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną kaip „XXI amžiaus tironą“. Paklaustas, ką Jungtinė Karalystė tiksliai darytų, jei Rusija užpultų Švediją, B. Johnsonas sakė, kad susitarimas reiškia, jog „kitai šaliai paprašius, mes ateitume jai į pagalbą“.

Susitarimas su Švedija nėra teisinė ar automatinė saugumo garantija, bet politinis pareiškimas, kad Jungtinė Karalystė ateis į pagalbą, jei bus paprašyta.

Paklaustas, ar, jo nuomone, Švedija turėtų prisijungti prie NATO, B. Johnsonas atsakė, kad „ne Jungtinės Karalystės reikalas kištis“ į jų vidaus debatus dėl to, ar teikti paraišką tapti Aljanso nare.

Tačiau jis pridūrė: „Mes tvirtai palaikytume Švedijos stojimą, jei švedai nuspręstų taip pasielgti. Be abejo, stengtumėmės, kad viskas vyktų kuo sklandžiau ir paprasčiau“.

Trečiadienio popietę B. Johnsonas atvyko į Suomiją, kur, kaip tikimasi, pristatys panašų paktą, koks buvo paskelbtas Švedijoje.