Po neramaus rudens, kai finansų rinkose smarkiai išaugo šalies skolinimosi kaštai, J. Huntas sako esąs pasiryžęs parodyti, kad JK yra atsakinga šalis. Tai reiškia, kad „reikia parodyti pasauliui, parodyti rinkoms, kad esame atsakinga valstybė, kad galime susimokėti ir subalansuoti savo finansus“.

Jis pridūrė, kad „mažai tikėtina, jog biudžeto planuose, kurie bus paskelbti kovą, turėsime vietos reikšmingam mokesčių mažinimui“.

JK vyriausybės skolinimasis - skirtumas tarp išlaidų ir mokestinių pajamų - gruodį išaugo iki rekordinės 27,4 mlrd. svarų sterlingų sumos, o tai buvo didžiausia to mėnesio suma nuo 1993 m.

Skolinimosi augimą lėmė išlaidos, skirtos padėti gyventojams ir įmonėms apmokėti didėjančias sąskaitas už energiją. Dėl didesnės infliacijos taip pat padidėjo palūkanų mokėjimai už vyriausybės skolą.

Tuo metu infliacija šalyje tebėra artima aukščiausiam lygiui per 40 metų.

Britų premjeras Rishi Sunakas yra pažadėjęs iki metų pabaigos perpus sumažinti infliaciją. Tačiau kai kurie ekonomistai mano, kad kainos pradės mažėti natūraliai be vyriausybės politikos, nes praėjusiais metais pradėjusios mažėti žaliavų ir kitos kainos pradės mažinti infliaciją. Tikimasi, kad šių metų antrąjį pusmetį sumažės ir energijos kainos.

„Didžiausias mokesčių sumažinimas, kurį galime suteikti Britanijos žmonėms, yra perpus sumažinti infliaciją, tai reiškia, kad jų savaitinių pirkinių vertė toliau nedidės, jų atlyginimo vertė toliau nemažės, ir į tai mes ir orientuojamės“, – sakė jis.

Kanclerė taip pat pristatė JK ekonomikos augimo planą ir sakė, kad strategijoje daugiausia dėmesio bus skiriama keliems ramsčiams, įskaitant verslą, švietimą ir užimtumą.

Tačiau ekspertai kritikuoja tokius valdžios planus dėl konkretumo stokos.