Londono ekonomikos mokyklos Ekonominės veiklos centro (CEP) tyrėjai išnagrinėjo duomenis, gautus stebint prekybos srautus ir maisto produktų kainas tarp Jungtinės Karalystės ir Europos Sąjungos, ir siekė išsiaiškinti, kokį poveikį pirkėjams turėjo Jungtinės Karalystės pasitraukimas.

Atlikdami skaičiavimus jie siekė išskirti „Brexit“ poveikį ir atskirti jį nuo kitų tiekimo grandinių problemų, kurios sukėlė trikdžių pandemijos metu. Dėl maisto produktų kainų padidėjimo jie kaltina padidėjusias „netarifines kliūtis“ prekybai tarp JK ir ES, kurios apima tokius dalykus, kaip nauji muitinės patikrinimai prie sienų, nauji dokumentų tvarkymo reikalavimai ir platesnio masto priemonės, darančios poveikį gyvūnų ir augalų judėjimui.

Nors papildomi patikrinimai įsigalios tik 2021 metais, vienas iš ataskaitos bendraautorių Nikhilas Datta teigė, kad tikėtina, jog įmonės ėmėsi „išankstinių“ pakeitimų, susijusių su ministro pirmininko Boriso Johnsono vykdytu vadinamuoju „kietuoju Brexit“.

Atlikto tyrimo metu taip pat buvo nagrinėjamos išlaidos, susijusios su naujų sistemų kūrimu, pavyzdžiui, specialistų samdymu, kad būtų galima valdyti prekybą produktais, kuriems taikoma daugiau patikrinimų.

CEP teigia, kad 50-88 proc. šių ES eksportuotojų ir JK importuotojų pastebėto kainų padidėjimo buvo perkelta pirkėjams.

„Tai susiję su daugeliu veiksnių, darančių įtaką prekių ir paslaugų pasiūlai ir paklausai, – sakė Bristolio universiteto profesorius ir vienas iš tyrimo autorių Richardas Daviesas. – Vienas iš šios didelės infliacijos veiksnių – padidėjusios netarifinės kliūtys prekybai su ES. Pasitraukdama iš ES Jungtinė Karalystė iškeitė glaudžius prekybos santykius, kuriuose buvo nedaug kliūčių prekybai, į santykius, kuriuose, prieš prekėms kertant sieną, reikia praeiti daugybę patikrinimų, užpildyti įvairių formų ir atlikti įvairių veiksmus.“

Ataskaitoje teigiama, kad iš karto po 2019 metų gruodį įvykusių parlamento rinkimų maisto iš ES kainos šoktelėjo, nes įmonės, priklausomos nuo produktų ir sudedamųjų dalių iš ES, iš karto pradėjo perkelti išlaidas.

Kainos didėjo priklausomai nuo produkto rūšies, tačiau labiausiai brango tokie produktai, kaip mėsa, kuriems reikia daug papildomų dokumentų ir patikrinimų. O daržovių, pavyzdžiui, svogūnų, morkų ir brokolių, kurių kainos taip pat gali priklausyti nuo sezoniškumo, kainos didėjo mažiau.

Apskritai teigiama, kad mažiau pasiturinčius JK gyventojus kainų didėjimas paveikė labiau, nes jie išleidžia didesnę savo pajamų dalį.