Po apkaltinamojo nuosprendžio Škotijoje I. Dzinguvienė buvo išduota Lietuvai ir nuteista dar 15-ai metų kalėjimo už dukters nužudymą. Vėliau ji buvo grąžinta į Škotiją atlikti bausmės iki gyvos galvos.

Tačiau Škotijos baudžiamųjų bylų peržiūros komisija, tirianti galimas teisingumo klaidas, bylą perdavė Edinburgho baudžiamųjų bylų apeliaciniam teismui. Apeliacinio teismo teisėjai panaikino lietuvei nuosprendį dėl nužudymo, tačiau suteikė prokuratūrai įgaliojimus pradėti naują baudžiamąjį persekiojimą.

Teismas taip pat priėmė lietuvės prisipažinimą dėl teisiškai lengvesnio nusikaltimo (netyčinio vaiko nužudymo). Bylos duomenimis, ji 2010 m. balandžio 12 d., sūnaus gimimo dieną, bute Fraserburghe ji laikė maistinės plėvelės gabalėlį ant berniuko burnos ar nosies ir jį uždusino.

Skirtingai nei už tyčinį nužudymą, už netyčinį nužudymą neskiriama privaloma laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė. Teisėjas atidėjo nuosprendžio paskelbimą lietuvei iki kito mėnesio, kad būtų parengta speciali ataskaita.

I. Dzinguvienei gresia deportacija į Lietuvą. Atlikusi bausmę Škotijoje, bus deportuota į gimtinę atlikti 15 metų laisvės atėmimo bausmę už savo trijų dienų dukrelės Paulinos nužudymą.

„Abu kūdikiai gimė sveiki. Kiekvieno vaiko mirties priežastis buvo uždusimas, – teismui sakė prokuroras Alexas Prentice'as. – Paulius buvo uždusintas panaudojant maistinę plėvelę, uždėtą ant nosies ir burnos, o Paulina nužudyta panaudojant plastikinį maišelį. Vėliau abu kūnai buvo paslėpti lagaminuose arba kelioniniuose krepšiuose.“

Jo teigimu, I. Dzinguvienės apeliacija dėl jos nuteisimo už nužudymą Škotijoje buvo grindžiama naujais įrodymais dėl jos psichinės būsenos Pauliaus nužudymo metu, kurie paaiškėjo po su psichoterapeutu kalėjime.

„Šių metų kovo 23 d. Apeliacinis teismas panaikino nuosprendį, motyvuodamas tuo, kad jos atsakomybė galėjo būti sumažinta, ir leido iš naujo nagrinėti bylą. Dabar kaltinamoji prisipažįsta nužudžiusi savo vaiką, nors ji neprisimena, kas įvyko. Kaltinamoji pusė sutinka su kaltės pripažinimu dėl nužudymo dėl sumažėjusios atsakomybės“, – Edinburgho teismui sakė prokuroras.

Teismui buvo nurodyta, kad lietuvei buvo diagnozuotas potrauminio streso sutrikimas, kompleksinis potrauminio streso sutrikimas ir sumuštos moters sindromas.

Prokuroras teismui pažymėjo, kad 2011 metais I. Dzinguvienė neapskundė nei nuosprendžio, nei bausmės už sūnaus Pauliaus nužudymą. Tačiau jai atstovaujantys advokatai 2020 m. kreipėsi į Škotijos baudžiamųjų bylų peržiūrėjimo komisiją, motyvuodami tuo, kad gydytojai pateikė naujų įrodymų, patvirtinančių, jog ji turėjo būti nuteista už lengvesnį nusikaltimą.

Prokuroras teigė, kad I. Dzinguvienė patyrė „sunkią vaikystę“, nes jos tėvas žuvo eismo įvykyje, o motina buvo alkoholikė. Pirmąjį vaiką ji pagimdė būdama 16 metų, o 2009 m. balandžio 6 d. nužudė savo dukrą Pauliną. Lagamine paslėptas vaiko kūnelis buvo rastas vieno namo palėpėje Marijampolėje.

2010 m. pradžioje, prieš pagimdydama Paulių, I. Dzinguvienė persikėlė gyventi į Škotiją, prieš tai pasakiusi vyrui, kad nėštumą nutraukė.

„Akušerių ir visos turimos medicininės informacijos duomenimis, berniukas buvo visiškai normalus ir sveikas. Kaltinamoji jį iš karto maitino krūtimi, kol jis ant krūtinės užmigo“, – teismui nurodė prokuroras.

Vėliau lietuvė išvyko iš ligoninės ignoruodama rekomendaciją, kad ją reikėtų perkelti į gimdyvių skyrių Aberdeene. Grįžusi namo ji nuėjo į miegamąjį ir uždarė duris. Vienas iš I. Dzinguvienės vaikų buvo už durų ir pamanęs, kad girdi kūdikio verksmą, įėjo į kambarį ir rado motiną laikančią didelį maistinės plėvelės ritinį. Atrodė, kad ji kažką vynioja ir liepė vaikui išeiti iš kambario.

Kitoms lietuvėms I. Dzinguvienė neigė, kad turi naujagimį, ir šios kreipėsi į policiją. Pareigūnai negyvą vaiką rado plastikiniame maišelyje, įdėtame į krepšį ir padėtą už nereikalingų daiktų.

Pareigūnų apklausiama lietuvė neigė, kad neseniai gimdė.

Vėliau Cornton Vale moterų kalėjime Stirlinge I. Dzinguvienė reguliariai dalyvavo terapijos užsiėmimai ir pradėjo pasakoti apie savo praeitį. Teismo psichologas daktaras Adamas Mahoney padarė išvadą, kad ji patyrė „chronišką ir plataus masto prievartą“.

„Dr. Mahoney nurodė, kad kaltinamosios emocinio ryšio su nėštumais trūkumą, rodos, lėmė traumuojančios ir prievartinės aplinkybės ir įsitikinimas, kad ji negalės susidoroti su dar vienu nėštumu. Tai leido manyti, kad ji buvo depresyvios ir emociškai atsiskyrusios būsenos“, – teismui sakė prokuroras.

Ją taip pat apžiūrėjęs teismo psichiatras konsultantas teigė, kad tuo metu, kai ji nužudė du naujagimius, jai pasireikė reikšmingi psichikos sutrikimo simptomai.

Teismas nusprendė, kad I. Dzinguvienė liks suimta iki nuosprendžio paskelbimo kitą mėnesį.