Užsienio lietuvių pinigų perlaidos vėl senka: į Lietuvą pervesta daugiau nei milijardas  

Šį kritimą 2019 m. paaiškina sudėtinga ekonominė situacija dėl neapibrėžtumų, susijusių su prekybos karais bei lėtesnis pasaulio ekonomikos augimas. Jungtinės Karalystės atveju papildomu neigiamu poveikiu prisidėjo ir vykdomas pasitraukimo iš ES procesas“, – aiškino ekonomistas.

Kalbant apie 2018-ųjų duomenis, tada asmeninių pervedimų ir BVP santykis sudarė 2,5 proc., tačiau 2019-aisias jis krito iki 2,3 proc., o tai reiškia, kad perlaidų svarba Lietuvos ekonomikai mažėja.

„Tokia mažėjimo tendencija matoma nuo 2015 m. Ketvirtiniai duomenys rodo, jog asmeninių perlaidų į Lietuvą metinis augimas pirmus tris ketvirčius buvo neigiamas, tačiau tai kompensavo stiprus augimas paskutinį 2019 m. ketvirtį.

Tai paaiškina bazės efektas dėl mažesnių pervestų sumų į Lietuvą atitinkamą ketvirtį 2018 metais iš tokių šalių, kaip JAV, Rusija, Vokietija“, – aiškino M. Vilniškis. Asmeniniai pervedimai iš Lietuvos, kaip tikino, taip pat pasižymi panašia dinamika kaip ir pervedimai į Lietuvą.

„Maždaug nuo 2014 m. jos stabiliai mažėjo iki 2018 m, kai pervedimai iš Lietuvos į Vakarų ES šalis išaugo. 2019 m. iš Lietuvos pervesta 415 mln. Eur (2018 m. – 432 mln. Eur). Pagal šalis krito pervedimai į Jungtinę Karalystę, Rusiją, tačiau beveik 60 proc. didesnė suma buvo pervesta į Ukrainą.

Ši šalis tapo pagrindine kryptimi fizinių asmenų pervedamoms lėšoms iš Lietuvos į užsienį“, – sakė ekonomistas. Anot jo, šiais metais asmeninių perlaidų į Lietuvą dinamikoje taip pat galime tikėtis mažėjimo.

Iš dalies, kaip teigė, tai susiję su gerėjančia ekonomine situacija Lietuvoje ir mažėjančiu jų poreikiu, tačiau svarbesnis vaidmuo šiuo atveju tenka pasaulį sukrėtusiai koronaviruso (COVID-19) epidemijai.

„Jos poveikis realiai ekonomikai dėl taikomų karantino priemonių, ir tokių ekonominių veiklų kaip maitinimas ir apgyvendinimas bei turizmo nutraukimas jau paveikė didžiąją dalį pasaulio, tad natūraliai tai atsilieps ir pervedimams į Lietuvą“, – prognozavo ekonomistas.

2020-03-25 / 08:26

Šį kritimą 2019 m. paaiškina sudėtinga ekonominė situacija dėl neapibrėžtumų, susijusių su prekybos karais bei lėtesnis pasaulio ekonomikos augimas. Jungtinės Karalystės atveju papildomu neigiamu poveikiu prisidėjo ir vykdomas pasitraukimo iš ES procesas“, – aiškino ekonomistas.

Kalbant apie 2018-ųjų duomenis, tada asmeninių pervedimų ir BVP santykis sudarė 2,5 proc., tačiau 2019-aisias jis krito iki 2,3 proc., o tai reiškia, kad perlaidų svarba Lietuvos ekonomikai mažėja.

„Tokia mažėjimo tendencija matoma nuo 2015 m. Ketvirtiniai duomenys rodo, jog asmeninių perlaidų į Lietuvą metinis augimas pirmus tris ketvirčius buvo neigiamas, tačiau tai kompensavo stiprus augimas paskutinį 2019 m. ketvirtį.

Tai paaiškina bazės efektas dėl mažesnių pervestų sumų į Lietuvą atitinkamą ketvirtį 2018 metais iš tokių šalių, kaip JAV, Rusija, Vokietija“, – aiškino M. Vilniškis. Asmeniniai pervedimai iš Lietuvos, kaip tikino, taip pat pasižymi panašia dinamika kaip ir pervedimai į Lietuvą.

„Maždaug nuo 2014 m. jos stabiliai mažėjo iki 2018 m, kai pervedimai iš Lietuvos į Vakarų ES šalis išaugo. 2019 m. iš Lietuvos pervesta 415 mln. Eur (2018 m. – 432 mln. Eur). Pagal šalis krito pervedimai į Jungtinę Karalystę, Rusiją, tačiau beveik 60 proc. didesnė suma buvo pervesta į Ukrainą.

Ši šalis tapo pagrindine kryptimi fizinių asmenų pervedamoms lėšoms iš Lietuvos į užsienį“, – sakė ekonomistas. Anot jo, šiais metais asmeninių perlaidų į Lietuvą dinamikoje taip pat galime tikėtis mažėjimo.

Iš dalies, kaip teigė, tai susiję su gerėjančia ekonomine situacija Lietuvoje ir mažėjančiu jų poreikiu, tačiau svarbesnis vaidmuo šiuo atveju tenka pasaulį sukrėtusiai koronaviruso (COVID-19) epidemijai.

„Jos poveikis realiai ekonomikai dėl taikomų karantino priemonių, ir tokių ekonominių veiklų kaip maitinimas ir apgyvendinimas bei turizmo nutraukimas jau paveikė didžiąją dalį pasaulio, tad natūraliai tai atsilieps ir pervedimams į Lietuvą“, – prognozavo ekonomistas.

 (Komentarų: 0)