Pagaliau pradėta kalbėti apie užsienyje gyvenančių lietuvių nutautėjimo problemą. Daugėja lietuvių šeimų, kurios gėdijasi savo gimtosios kalbos. Bostono lietuvių mokyklos steigėja Jūratė Matulionienė Anglija.lt pasakoja, kad lituanistines mokyklas lanko tik tie, kurie išgali susimokėti už ugdymą.

„Girdime, ką apie lietuvių kalbos mokymosi situaciją pasakoja užsienio lituanistinių mokyklų mokytojai bei kiti praktikai ir suprantame, kad esame ant išeivijos vaikų ir jaunimo nutautėjimo slenksčio”, – tvirtina Ingrida Dačiolienė, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Pasaulio lietuvių universiteto (PLU) veiklų koordinatorė..

Anot jos, gėdijimasis kalbėti lietuviškai, sprendimas lietuviškoje šeimoje su vaikais kalbėti dominuojančia šalies kalba ir neperduoti vaikams paveldėtosios kultūros – tai ne pavieniai lietuvių išeivių apsisprendimo atvejai, bet ryškėjanti tendencija, verčianti susimąstyti apie mūsų diasporos politikos prioritetus, lietuviškumo vertės sampratą ir lituanistinio ugdymo stiprinimo svarbą.

Lietuvos ambasados JK duomenimis šiuo metu Jungtinėje Karalystėje veikia daugiau nei 40 neformalaus lituanistinio švietimo įstaigų (darželiai, mokyklos, studijos), kuriose mokosi apie 1780 vaikų ir dirba apie 178 mokytojai. 2020 m. lituanistinių mokyklų projektams JK Lietuvos Švietimo, mokslo ir sporto ministerija skyrė vos 105 tūkst. 200 Eur.