Anot I. Dačiolienės, minint Lietuvai svarbias valstybingumo šventes pagaliau derėtų rimtai susimąstyti apie daugiau nei 30 metų vykstančius migracijos procesus. „Kaip tai vertiname, koks Lietuvoje likusiųjų santykis su išvykusiais, ar laukiame sugrįžtančiųjų ir kokį vaidmenį atlieka lietuviškosios tapatybės išsaugojimas”, – sako I. Dačiolienė.

LR Užsienio reikalų viceministro Egidijaus Meilūno teigimu, beveik trečdalis mūsų tautos gyvena už Lietuvos ribų.

„Todėl turime kurti ir puoselėti stiprius ryšius tarp valstybės ir diasporos. Čia itin svarbų vaidmenį vaidina lietuvių kalbos mokymas, todėl bendromis valstybės ir diasporos jėgomis sieksime, kad ženkliai plėstųsi lituanistinių mokyklų tinklas bei kuo daugiau tėvų suprastų, kaip svarbu vaikus išeivijoje mokyti gimtosios kalbos“, – pasakoja viceministras.

Seimo narė Dalia Asanavičiūtė sako, kad lietuvybės išsaugojimas užsienyje iki šiol buvo tarsi tik savanorių, tėvų ir entuziastų reikalas. „Visgi valstybė turėtų pripažinti, kad tai ta pati tauta, kad tie vaikai – mūsų ateities karta“, – įsitikinusi parlamentarė.

Siekiant atkreipti dėmesį į lietuviškosios tapatybės išsaugojimo ir lituanistinio ugdymo situaciją išeivijoje, Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) kartu su LR Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, LR Užsienio reikalų ministerija, Pasaulio lietuvių bendruomenės švietimo komisija ir Lietuvos ambasada Airijoje organizuoja pirmąjį nuotolinį Lituanistinio ugdymo forumą, kuris vyks kovo 12 d.

Čia bus kalbama apie lietuviškosios tapatybės išsaugojimą, dvikalbystės iššūkius ir lituanistinio ugdymo problemas. Programoje dalyvaus akademikai, diasporos tyrėjai, lituanistinio ugdymo praktikai, politikai ir jaunimo atstovai.