„Neturime teritorinių nesutarimų“, – pridūrė Rusijos lyderis. – Nėra nieko, kas mus neramintų dėl Švedijos ir Suomijos stojimo į NATO. Jeigu Suomija ir Švedija nori, jos gali įstoti. Jos gali įstoti, kur tik nori.“ Tačiau „jeigu ten bus dislokuojami kariniai kontingentai ir karinė infrastruktūra, privalėsime simetriškai atsakyti ir padidinti grėsmę toms teritorijoms, iš kurių kyla grėsmė mums“, tęsė V. Putinas.

Komentuodamas smūgį prekybos centrui centrinės Ukrainos Kremenčuko mieste, V. Putinas toliau teigė, kad Rusija „nesitaiko į civilius taikinius“, praneša naujienų agentūra IFAX. Jis taip pat sakė, kad „specialioji karinė operacija“ vyksta „pagal planą“.

Tarptautinė organizacija „Amnesty International“ oro antskrydį prieš Mariupolio teatrą kovo mėnesį įvardijo kaip Rusijos pajėgų įvykdytą karo nusikaltimą.  Žmogaus teisių organizacija, jos pačios duomenimis, daugiau kaip tris mėnesius rinko įrodymus ir dabar pateikė atitinkamą ataskaitą.

Joje, be kita ko, užfiksuoti 52 išgyvenusiųjų ir liudininkų pasakojimai. 28 iš jų atakos metu kovo 16-ąją buvo teatre arba netoli jo. „Ataka prieš Mariupolio teatrą buvo Rusijos dalinių įvykdytas karo nusikaltimas“, - pabrėžė Julia Duchrow iš „Amnesty International“ Vokietijos padalinio.

Ant teatro greičiausiai buvo numestos dvi 500 kg sveriančios bombos.  Teatre tuo metu nuo mūšių slėpėsi uostamiesčio gyventojai.

„Amnesty International“ nustatė, kad per ataką žuvo mažiausiai 12 žmonių ir „daug“ buvo sužeista. Nurodytas aukų skaičius yra mažesnis nei ankstesni vertinimai, nes labai daug žmonių likus kelioms dienoms iki atakos paliko teatrą, o dauguma tų, kurie pasiliko, slėpėsi teatro rūsiuose ar kitose pastato dalyse, kurios nebuvo paveiktos visos sprogimo jėgos. Ligšioliniais žiniasklaidos vertinimais ir tyrimais, teatre galėjo žūti keli šimtai žmonių.