Valdžios noras iki 2050 m. turėti 4 mln. lietuvių – populistinis? - Anglija.lt
 

Valdžios noras iki 2050 m. turėti 4 mln. lietuvių – populistinis? 


Lygių galimybių plėtros centro projektų vadovė Margarita Jankauskaitė vyriausybės veiklos programoje įrašytą siekį iki 2050 m. Lietuvoje turėti 4 mln. lietuvių vadina absoliučiai populistiniu.

„Rezultatų iš to nebus“, – griežtai vertina konservatorių-krikdemų dominuojamos vyriausybės užmačias moteris. Jos teigimu, valdžios inicijuotas mokestinių lengvatų mažinimas palies jaunas šeimas, auginančias vaikus.

M. Jankauskaitės nuomone, „jei liberalios ekonomikos sąlygomis mes galvojame, kad turėtų didėti gimstamumas, tai tiesiog yra privaloma įgyvendinti lyčių lygybės politiką“.

Pasak jos, Skandinavijos šalių patirtis rodo, kad yra būtina užtikrinti moterims ekonominį saugumą, o šis turėtų būti siejamas ne su išmokomis, o su sukuriamomis darbo vietomis. Tuo metu verslo įmonės bankrutuoja, mažina atlyginimus arba apskritai atleidžia darbuotojus, motyvuodamos krize šalyje.

„Beje, Skandinavijos kraštuose aiškiai matyti: ten, kur moterys jaučiasi saugios, jos ir daugiau vaikų gimdo“, – teigia Lygių galimybių plėtros centro projektų vadovė.

Antra, gimstamumui didėti būtina prielaida, kurią mini M. Jankauskaitė, – socialinių paslaugų, padedančių derinti šeimos ir profesinį gyvenimą (vaikų priežiūrą, senelių priežiūrą ir pan.), pritaikomumas poreikiams.

„Čia yra valstybės politikos dalykas. Žinoma, ir darbdaviai galėtų prisidėti – inicijuoti vaikų priežiūros centrus, lanksčias darbo formas. Tačiau be valstybės prioriteto ir aiškaus pasakymo, kad mes dirbame ta kryptimi, nieko nebus“, – mano pašnekovė.

Jos nuomone, moterys darbdaviams yra ypatingai nepatraukli darbo jėga ir dėl to, kad, pailginus motinystės atostogas iki dvejų metų, tėvai nėra aktyviai įtraukiami į vaikų priežiūrą.

„Į jas (moteris – Alfa.lt) žiūrima kaip į rizikingą darbo jėgą, vadinasi, joms bus sunku rasti darbą“, – sako M. Jankauskaitė, pridurdama, kad gerai žinoma tiesioginė koreliacija tarp vaikų skurdo ir motinų skurdo.

Pasak jos, dvejų metų trukmės motinystės atostogos bus patrauklios toms moterims, kurių darbo vieta neperspektyvi, kurios neturi darbo arba dar nepradėjusioms dalyvauti darbo rinkoje studentėms.

„Aukštos kvalifikacijos darbuotojos, užimančios aukštesnę poziciją, norės grįžti į darbo rinką kuo greičiau“, – Alfa.lt sako moteris.

Ji taip pat primena ir kontraversiškąją konservatorių Šeimos politikos koncepciją.

„Visas bruzdesys dėl Šeimos politikos koncepcijos buvo prieš rinkimus, siekiant įtikinti rinkėjus, kad šeima bus rūpinamasi. Tačiau įstatymai priimami priešingi tai koncepcijai, – teigia M. Jankauskaitė. – Sakoma vienaip, o daroma kitaip. Manau, kad su dabartiniu gimstamumu nieko nebus. Kaip jis buvo mažas, taip ir liks, nes neįgyvendinamos praktinio lygmens priemonės, reikalingos gimstamumui didinti.“

Ir nors gimstamumo rodiklis gerėja, praėjusiais metais, Statistikos departamento duomenimis, gimė 3 tūkst. kūdikių daugiau nei 2007 metais (iš viso 35 tūkst.), tačiau pašnekovė tikina, kad gimstamumo rodiklis – nereikšmingas skaičius. Mat, pasak M. Jankauskaitės, nežymų rodiklio didėjimą demografai sieja su vadinamąja kompensacine reakcija.

Gimstamumo lygis vis dar neužtikrina kartų kaitos Lietuvoje – remiantis statistika, Lietuvoje gyventojų miršta daugiau, nei gimsta (2008 m. mirė 44 tūkst. gyventojų).

„Vaikų gimstamumas susietas su tam tikro amžiaus moterų skaičiumi – yra karta moterų, kurios dėl amžiaus turėjo apsispręsti, gimdyti ar ne. Todėl tas padidėjimas – nereikšmingas“, – įsitikinusi Lyčių lygių galimybių centro vadovė.


Lygių galimybių plėtros centro projektų vadovė Margarita Jankauskaitė vyriausybės veiklos programoje įrašytą siekį iki 2050 m. Lietuvoje turėti 4 mln. lietuvių vadina absoliučiai populistiniu.

„Rezultatų iš to nebus“, – griežtai vertina konservatorių-krikdemų dominuojamos vyriausybės užmačias moteris. Jos teigimu, valdžios inicijuotas mokestinių lengvatų mažinimas palies jaunas šeimas, auginančias vaikus.

M. Jankauskaitės nuomone, „jei liberalios ekonomikos sąlygomis mes galvojame, kad turėtų didėti gimstamumas, tai tiesiog yra privaloma įgyvendinti lyčių lygybės politiką“.

Pasak jos, Skandinavijos šalių patirtis rodo, kad yra būtina užtikrinti moterims ekonominį saugumą, o šis turėtų būti siejamas ne su išmokomis, o su sukuriamomis darbo vietomis. Tuo metu verslo įmonės bankrutuoja, mažina atlyginimus arba apskritai atleidžia darbuotojus, motyvuodamos krize šalyje.

„Beje, Skandinavijos kraštuose aiškiai matyti: ten, kur moterys jaučiasi saugios, jos ir daugiau vaikų gimdo“, – teigia Lygių galimybių plėtros centro projektų vadovė.

Antra, gimstamumui didėti būtina prielaida, kurią mini M. Jankauskaitė, – socialinių paslaugų, padedančių derinti šeimos ir profesinį gyvenimą (vaikų priežiūrą, senelių priežiūrą ir pan.), pritaikomumas poreikiams.

„Čia yra valstybės politikos dalykas. Žinoma, ir darbdaviai galėtų prisidėti – inicijuoti vaikų priežiūros centrus, lanksčias darbo formas. Tačiau be valstybės prioriteto ir aiškaus pasakymo, kad mes dirbame ta kryptimi, nieko nebus“, – mano pašnekovė.

Jos nuomone, moterys darbdaviams yra ypatingai nepatraukli darbo jėga ir dėl to, kad, pailginus motinystės atostogas iki dvejų metų, tėvai nėra aktyviai įtraukiami į vaikų priežiūrą.

„Į jas (moteris – Alfa.lt) žiūrima kaip į rizikingą darbo jėgą, vadinasi, joms bus sunku rasti darbą“, – sako M. Jankauskaitė, pridurdama, kad gerai žinoma tiesioginė koreliacija tarp vaikų skurdo ir motinų skurdo.

Pasak jos, dvejų metų trukmės motinystės atostogos bus patrauklios toms moterims, kurių darbo vieta neperspektyvi, kurios neturi darbo arba dar nepradėjusioms dalyvauti darbo rinkoje studentėms.

„Aukštos kvalifikacijos darbuotojos, užimančios aukštesnę poziciją, norės grįžti į darbo rinką kuo greičiau“, – Alfa.lt sako moteris.

Ji taip pat primena ir kontraversiškąją konservatorių Šeimos politikos koncepciją.

„Visas bruzdesys dėl Šeimos politikos koncepcijos buvo prieš rinkimus, siekiant įtikinti rinkėjus, kad šeima bus rūpinamasi. Tačiau įstatymai priimami priešingi tai koncepcijai, – teigia M. Jankauskaitė. – Sakoma vienaip, o daroma kitaip. Manau, kad su dabartiniu gimstamumu nieko nebus. Kaip jis buvo mažas, taip ir liks, nes neįgyvendinamos praktinio lygmens priemonės, reikalingos gimstamumui didinti.“

Ir nors gimstamumo rodiklis gerėja, praėjusiais metais, Statistikos departamento duomenimis, gimė 3 tūkst. kūdikių daugiau nei 2007 metais (iš viso 35 tūkst.), tačiau pašnekovė tikina, kad gimstamumo rodiklis – nereikšmingas skaičius. Mat, pasak M. Jankauskaitės, nežymų rodiklio didėjimą demografai sieja su vadinamąja kompensacine reakcija.

Gimstamumo lygis vis dar neužtikrina kartų kaitos Lietuvoje – remiantis statistika, Lietuvoje gyventojų miršta daugiau, nei gimsta (2008 m. mirė 44 tūkst. gyventojų).

„Vaikų gimstamumas susietas su tam tikro amžiaus moterų skaičiumi – yra karta moterų, kurios dėl amžiaus turėjo apsispręsti, gimdyti ar ne. Todėl tas padidėjimas – nereikšmingas“, – įsitikinusi Lyčių lygių galimybių centro vadovė.

 (Komentarų: 2)

Susiję straipsniai:

Susiję straipsniai: